Teisės principų vaidmuo teisiniame procese: socialinių santykių reguliavimo ypatumai

LTLietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucija yra vientisas aktas. Jos normos ir principai sudaro darnią sistemą. Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas arba paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio reguliavimo esmė. Tai leidžia teigti, kad teisės principai (ne tik teisės normos) teisiniame procese atlieka savarankiškas, tik jiems būdingas funkcijas. Abstraktus teisės principų formulavimas teisėkūros aktuose bei talpus principų turinys lemia plačias poveikio reguliuojamiems santykiams ribas, todėl to paties principo determinuojamąjį poveikį gali patirti skirtingų teisės šakų normos, o tiesioginį teisės principo reguliuojamąjį poveikį – skirtingos socialinio gyvenimo sritys. Teisės principai ne tik yra susiję su kitais teisės sistemos elementais loginiais (sisteminiais) ryšiais, kurių identifikavimas daro įtaką teisės normų turiniui, t. y. jį determinuoja, bet ir koordinuoja visą teisės sistemą – teisės principai nubrėžia ne tik teisės normų, bet ir vienas kito turinio ribas. Be to, teisės principai pasižymi savita, kitokia nei teisės normų tarpusavio konkurencija: vienoje byloje „pralaimėjęs“ teisės principas išlieka teisės sistemoje ir ateityje galės būti taikomas kitoje byloje, kurioje galbūt „nurungs“ kitą „mažesnio svorio“ teisės principą. Teisės principų savitą konkurenciją lemia principų „nesprendžiamuo“ savybė – jie nurodo kryptį ar motyvą, į kurį būtina atsižvelgti priimant priimant sprendimus tiek kuriant teisę, tiek ją aiškinant bei taikant. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisės principai, teisės sistema, teisinis procesas, konstitucinė doktrina; Principles of law, legal system, legal process, constitutional doctrine; The principles of law, legal system, legal process, constitutional doctrine.

ENThe Constitutional Court of the Republic of Lithuania has pointed out in its rulings that the Constitution is an integral act whose norms and principles constitute a harmonious system. None provision of the Constitution can be interpreted in such a way that distorts or denies the content of any other constitutional provision, because it will result in the distortion of the entire constitutional regulation. Thus legal principles fulfil independent, typical functions in the legal proceedings. The abstract formulation of legal principles in legislative acts and the spacious content of the principles determine broad limits of the impact on regulated relations; therefore, the determinant impact of the same principle might be experienced by the norms of different branches of law, while the direct regulating impact of the legal principle – by the different areas of social life. Legal principles are not only related to other elements of the legal system by logical (systematic) relations, the identification of which exerts influence on the content of legal norms, i.e. determines it, but they also coordinate the entire legal system – legal principles delineate not only the limits of legal norms, but also the limits of each other’s content. They can be characterised by an original mutual competition that differs from that of legal norms: the legal principle that “loses” in one case remains in the legal system and can be applied in another case in the future, where it might “outdo” another “less weighty” legal principle. The peculiar competition of legal principles is determined by the “non-decisive” feature of principles; they indicate the direction or motive that should be taken into consideration when making decisions in both creating law and interpreting and applying it.