LTStraipsnyje analizuota ir lyginta penkiolika liaudies šokio (lietuvių vadinamo Klumpakojis, Gražokas) lietuviškų, smuiku pagriežtų, ir kitų šalių (Austrijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos/Vengrijos, Švedijos, Vokietijos) muzikos versijų. Nustatyta, kad svarbiausias šio šokio melodinis darinys pagrįstas pastovia ritmo ir melodine linija, nors konkrečių garsų aspektu, priešingai, yra labai nepastovus. Šio melodinio darinio esmė aiškėja, siejant jį su šokio judesiu ir dainuojamu tekstu. Nustatant melodinių darinių panašumą atsižvelgta į šiame tyrime apibrėžtą melodinės sklaidos principą. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad įvairių Europos tautų šokių muzikos forma, metrinė ir ritminė organizacija, melodinio dėstymo principai, melodiniai pavidalai, modalinė struktūra ir daugiabalsumo būdai daug kuo panašūs. Yra ir intonavimo, atlikimo stilistikos, artikuliacijos panašumų. Bendros lietuvių ir kitų Europos tautų liaudies šokių muzikos ypatybės gali būti traktuojamos kaip gyvas šių tautų muzikos kultūros sąveikos liudijimas. Kita vertus, varijavimo galimybės labai plačios. Šokio melodinis tipas gali būti įgyvendinamas įvairiose dermėse ir įvairiomis daugiabalsumo bei garsinio pritarimo formomis. Pasirinktų pavyzdžių analizės ir lyginimo rezultatai leido atskleisti tik nedidelę dalį lietuvių ir kitų Europos tautų liaudies šokių muzikos formavimo galimybių. Tačiau ir šitas tyrimas iš dalies parodė, koks platus gali būti varijavimo spektras. Pastebėti skirtumai rodo, kad Europos tautų instrumentinė šokių muzika iki šių dienų išlaikė nacionalinį savitumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Liaudies šokiai, lietuvių; Šokių muzika; Smuiko muzika; Muzikinė forma; Ritmika; Tempas; Melodinis pavidalas; Derminė struktūra; Lithuanian folk dances; Dance music; Fiddle music; Musical shape; Rhythmic figures; Tempo; Melodic form; Tune structure.
ENThe article provides a comparative analysis of fifteen versions (fiddle) of a folk dance (Klumpakojis or Gražokas, for Lithuanians) in Lithuania and other countries (Austria, Czech Republic, Estonia, Latvia, Romania, Poland, Romania / Hungary, Sweden, and Germany).The article highlights that the main melody formation of this dance is based on the permanent line of rhythm and melody but is variable as regards particular sounds. For understanding the substance of this melody formation, it should regarded in conjunction with the dance movements and the song text. The similarity of melody formations was assessed considering the melody development principle as defined in this research. The results of research allow to state that dances of European countries have a number of similarities in the musical form, metric and rhythmic organisation, melody arrangement principles, melody forms, and polyphony. There are some similarities also in the intonation, performance style and articulation. Common features of dances, both Lithuanian and of other European countries, could be interpreted as proves of the cultural interaction. The variation, however, could be on a very wide scale. A melody type of the dance may be carried out in various modes and polyphonic and sound accompaniment forms. The results of comparative analysis highlight only a fraction of possible variants of dance music in Lithuania and other European countries. But even this research partially showed a possible wide range of variations. The differences show that instrumental dance music of European countries retains their national features.