Latviešu īpašvārdu lietošana lietuviešu valodā

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Latvių kalba / Latvian
Title:
Latviešu īpašvārdu lietošana lietuviešu valodā
In the Journal:
Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā [Language. Language in Various Cultural Contexts]. 2005, P. 41-46
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama taisyklinga ir netaisyklinga latvių asmenvardžių ir Latvijos vietovardžių vartosena Lietuvos spaudos leidiniuose. Tyrimo tikslas yra išsiaiškinti jų įvairovę ir formų atitikimą perteikimo reikalavimus. Norint pritaikyti kalbamuosius tikrinius vardus lietuvių kalbos sistemai (tokia nuostata vyrauja perteikiant latvių tikrinius vardus), pirmiausia reikia žinoti latvių balsių ir priebalsių perteikimo dėsnius. Lietuvių kalbos praktika rodo, kad daugiausia sunkumų kyla dėl ilgųjų balsių. Jeigu lietuvių kalboje nėra atitikmens, tenka atsisakyti ilgumo atvaizdavimo (balsė ā), visais kitais atvejais jos keičiamos lietuviškos grafikos raidėmis (balsės ē – ė; ī – y). Kalbant apie priebalses, sudėtinga būna pažymėti jų minkštumą, kai latvių kalba vartojamos raidės ļ, ņ, ķ, ģ. Latvių kalbos vardų, pavardžių ir vietovardžių galūnės turi būti lietuvinamos. Atitinkamą tikrinį vardą yra lengva linksniuoti, jeigu jis taisyklingai perteiktas, t. y. pasirinkta tinkama vardininko galūnė. Tačiau nagrinėtuose spaudos leidiniuose aptikta didelė vartosenos klaidų įvairovė. Vis dėlto ryškėja bendra tendencija: kuo mažiau žinomas tikrinis vardas, tuo didesnė tikimybė suklysti jį perteikiant. Savo ruožtu, jeigu tam tikri tikriniai vardai dažnai vartojami įvairiose publikacijose, jų perteikimu nebereikia ypatingai rūpintis. Žinoma, su sąlyga, kad įsitvirtina taisyklingai perteiktos formos. Priešingu atveju spaudoje plinta klaidingi tikriniai vardai. Remiantis atliktu tyrimu galima daryti išvadą, kad latvių tikrinių vardų vartosena vis dar kelia sunkumų rašant lietuvių kalba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tikriniai žodžiai; Perteikimas; Latvių kalba; Variantas; Spauda; Proper names; Rendering; Latvian language; Variants; Press.

ENThe article analyses accurate and erroneous usage of Latvian personal names and place names in the Lithuanian press. The aim of research is to see the variety of those names and compliance of forms to the requirements of conveyance. In order to adapt the proper names involved to the system of the Lithuanian language (this provision prevails for transcription of Latvian proper names) one has to be aware of transcription laws of Latvian vowels and consonants. According to the practice of the Lithuanian language long vowels cause the majority of problems. If equivalents do not exist in the Lithuanian language, one should reject presentation of long vowels (vowel ā), Latvian vowels must be replaced by the Lithuanian letters (vowels ē – ė; ī – y) in the rest of the cases. Talking about consonants, it is often difficult to show the softness of Latvian letters ļ, ņ, ķ, ģ. Lithuanian endings must be added to the Latvian names, surnames and place names. If a proper name is conveyed in the right way, i.e. if the nominative ending is correct it is easy to inflect such a proper name. A wide variety of mistakes has been found in the issues researched. A general trend still becomes evident: the less known proper name is the greater the chances to make a mistake in conveying it are. In turn if certain proper names are often used in various publications, there is no need to take special care of them. Of course, if accurately conveyed forms settle. Otherwise erroneous proper names will keep spreading in the press. According to the research carried out a conclusion could be drawn that usage of the Latvian proper names still cause troubles when writing them in Lithuanian.

ISBN:
9984142736
ISSN:
1691-6042
Related Publications:
  • Latvijos vietovardžiai Lietuvos spaudoje / Regina Kvašytė. Kalbos kultūra. 2003, 76, p. 114-120. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012. P. 380-386.
  • Latvių asmenvardžiai Lietuvos spaudoje / Regina Kvašytė. Kalbos kultūra. 2004, 77, p. 129-137. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012. P. 348-356.
  • Lietuviški tradiciniai vietovardžiai : Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos / pagrindinius sąrašus sudarė Marija Razmukaitė, atvirkštinius sąrašus sudarė ir parengė spaudai Aistė Pangonytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 144 p.
  • Par Latgali lietuviski : vietvārdu atveide / Regīna Kvašīte. Via Latgalica. 2010, Nr. 3, p. 36-50. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012. P. 415-432.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3375
Updated:
2019-12-11 18:13:23
Metrics:
Views: 46    Downloads: 1
Export: