Lietuvių kalbos enciklopedija. Parengė Kazys Morkūnas, red. Vytautas Ambrazas : recenzija

LTRecenzuojamoje „Lietuvių kalbos enciklopedijoje“ (toliau – LKE), pasak jos rengėjų, siekiama pateikti duomenis apie lietuvių kalbą, jos sandarą, istoriją, tarmes, ryšius su kitomis giminiškomis kalbomis, šaltinius bei žymesnius tyrinėtojus, trumpai apibūdinti ir lietuvių kalbotyroje taikomus metodus, paaiškinti pagrindines kalbotyros sąvokas. Enciklopediją pasiskirstę temas rašė septyni autoriai – žinomi lietuvių kalbotyros specialistai. Recenzijoje, ieškant artimiausio pavyzdžio, galėjusio turėti įtakos recenzuojamojo leidinio koncepcijai, trumpai apžvelgiamos kitų šalių kalbotyros enciklopedijos. Lenkų ir rusų enciklopedijų pirmųjų leidimų sandara yra labai panaši į LKE sandarą. Visų šių enciklopedijų medžiagą sudaro dvi pagrindinės dalys – kalbotyros ir bibliografiniai straipsniai. Lietuvių kalba LKE tirta toli gražu ne visais teoriniais aspektais, todėl nėra tokių straipsnių kaip etnolingvistika, kompiuterinė kalbotyra, neurolingvistika, taikomoji kalbotyra. Recenzento pasigesta kad ir trumpučių straipsnelių apie Endzelyno dėsnį, glotochronologiją, funkcinę gramatiką, kentuminę / sateminę kalbą. LKE autoriai laikosi nevienodų metodologinių principų, kartais nėra nuorodų į artimos tematikos, susijusius atskirų autorių straipsnius. Skirtingomis antraštėmis iškeliami sinonimiškai vartojami terminai, tačiau kartais šiai gerai taisyklei nusižengiama, pvz., nėra antraštės baltarusių (tik gudų) kalba, jidiš ar idiš (tik – žydų kalba). Recenzijoje įvardijami leidinio redagavimo trūkumai, korektūros klaidos, netaisyklingas pavardžių – tiek savų, tiek svetimų – kirčiavimas.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbos enciklopedija; Kazys Morkūnas; Encyclopedia of the Lithuanian language; Kazys Morkūnas.

ENThe reviewed Lithuanian Language Encyclopaedia (LLE), according to its compilers, attempts to present data about the Lithuanian language, its structure, history, dialects, relations with other stock, sources and more known researchers, as well as to briefly describe the methods employed in Lithuanian linguistics and explain the key linguistic notions. The encyclopaedia was written by seven co-authors – prominent specialists of Lithuanian linguistics – according to the themes. The review searches for the closest example that could have influenced the concept of the reviewed publication and gives a brief overview of linguistic encyclopaedias of other countries. The structure of the first editions of Polish and Russian encyclopaedias is very similar to the LLE structure. They consist of two main parts: linguistic articles and bibliographical articles. The LLE explores the Lithuanian language not in all theoretical aspects, thus there are no such articles as ethnolinguistics, computer linguistics, neurolinguistics or applied linguistics. The reviewer misses at least brief articles on Endzelynas’ law, glotochronology, functional grammar, centum-satem language. LLE authors follow different methodological principles; sometimes there are no references to the articles of individual authors on related issues. Different titles point out synonymous terms, yet sometimes this rule is not obeyed, e.g. there is no title in Belarusian (only in Old Belarusian) or Yiddish (only in Jewish). The review indicates the drawbacks of publication editing, typos and incorrect accentuation of surnames – both own and foreign.