Šalutiniai daiktavardiniai 1647 m. evangelijų sakiniai

LTStraipsnyje nagrinėjami jungtukiniai daiktavardiniai 1647 metų „Ewangelie polskie y litewskie“ sakiniai. Skiriami du modaliniai daiktavardinių sakinių tipai: konstatuojamieji ir skatinamieji sakiniai. Jungtukinių daiktavardinių sakinių sandara šaltinyje priklauso nuo šalutinio sakinio modalinio tipo ir semantinio santykio su pagrindiniu predikatu. Jaknavičiaus ir nežinomo vertėjo daiktavardinių sakinių sandara skiriasi. Jaknavičiaus išverstų evangelijų daiktavardiniuose konstatuojamuosiuose sakiniuose vartojamas jungtukas jog (jungtukas kad pavartotas tik viename sakinyje), o skatinamuosiuose – jungtukas adunt. Konstatuojamuosius sakinius valdo episteminio, kartais – vertinamojo modalumo predikatai, o skatinamuosius – deontiniai, dinaminiai, vertinamieji ir būgštavimo predikatai. Nežinomo asmens išverstų evangelijų konstatuojamieji daiktavardiniai sakiniai sudaromi su jungtukais jog ir jei. Jie skiriasi faktyvumu: sakiniai su jungtuku jog yra faktyvūs, o sakiniai su jungtuku jei, kaip ir dabartinėje kalboje, – nefaktyvūs: jų teisingumo negalima nustatyti. „Ewangelie polskie y litewskie“ daiktavardiniai sakiniai sudaromi ir vartojami kitaip nei dabar. Dabartinės bendrinės kalbos daiktavardiniai konstatuojamieji sakiniai, valdomi episteminio modalumo predikatų, gali būti siejami jungtukais kad ir jog. Daiktavardiniai skatinamieji sakiniai, kurių tariniai reiškiami tariamosios nuosakos formomis, dabar sudaromi su jungtuku kad. Nežinomo vertėjo daiktavardinių sakinių sandara panaši kaip viduriniuoju senųjų lietuviškų raštų variantu rašiusio Mikalojaus Daukšos katekizme.Reikšminiai žodžiai: Evangelijos; Šalutiniai sakiniai; Gospel; Subordinate clauses.

ENThe article deals with the complex sentences containing complement clauses in "Ewangelie polskie у litewskie" (1647). Attention is paid to the syntactic structure of these sentences and to the semantic relations between main predicate and complement clause. The Gospels translated by Jaknavičius were carefully compared with those by the anonymous translator, and both were compared with the originals, and with the corresponding sentences in Modem Standard Lithuanian. The conclusion is advanced that there were no scmantically empty complementers in the language of the Gospels investigated. Instead, wc find subordinators reflecting different types of semantic relationships between complement and main predicate; similar types of semantic relationships arc reflected in adverbial clauses introduced by the same subordinators. Furthermore, wc observe some differences in the use of subordinators in Jaknavičius' translations and the anonymous ones. [From the publication]