Soviet Lithuania: a failed conservative experiment?
LTTarptautinių santykių tyrinėtojai pažymi, kad Šaltasis karas, pasibaigęs Sovietinės sistemos pralaimėjimu, iš esmės buvo propagandos karas, pagrįstas konfliktuojančiomis vertybinėmis sistemomis. Tačiau tai nebuvo karas tarp komunistinės ir kapitalistinės moralės sistemų - tai buvo kova tarp tradicionalistinių konservatyvių vertybių, skatintų SSRS Stalinui atėjus į valdžią, ir liberalių, arba vadinamųjų „progresyvių“ vertybių. Kapitalistiniai Vakarai sugebėjo perimti „1968“ vertybes, seksualinę revoliuciją ir tolesnę įvairių teisių plėtrą, o Sovietų Sąjunga kabinosi į Viktorijos laikų moralės variantą. Tai buvo viena iš legitimumo krizės SSRS priežasčių. Stalinui atėjus į valdžią, Sovietų Sąjunga moralės požiūriu nebuvo orientuota į ateitį, o tai iš esmės būdinga ir svarbu marksizmui, - ji buvo tvirtai orientuota į praeitį. Vertybių požiūriu Sąjūdžio epocha gali būti apibūdinta kaip nelengva sąjunga tarp tradicionalistų ir į Vakarus orientuotos Lietuvos visuomenės dalies, siekusios vertybinės plėtros, panašios į vakarietišką. Performuluojant I. Bėdino mintį, pirmieji siekė kolektyvinės, pozityvios laisvės, o antriesiems svarbiausia buvo negatyvi, individuali laisvė. Šis pasidalijimas išlikęs ir šiandieninėje Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konservatizmas; Liberalizmas; Moralinės vertybės; Sovietinė Lietuva; Sąjūdis; Vakarai; Vertybės; Conservatism; Liberalism; Lithuania; Moral values; Sajudis; Soviet Lithuania; Values; West.
ENAs scholars of international relations have noted, the Cold War, which ended with the defeat of the Soviet Union was largely a propaganda war (Halliday), based on conflicting values. Yet it was not a war between the communist and capitalist moral systems; rather, it was a war between the traditionalist conservative values, promoted in the USSR when Stalin came to power and liberal or, so-called 'progressive' values. While the capitalist West was able to accommodate the values of the 1968 sexual revolution and the further spread of various rights, the Soviet Union clung to a version of Victorian morals in the USSR. When Stalin came to power, the Soviet Union was oriented not towards the future in terms of morality, (what Marxism is alleged to be all about), but firmly towards the past. In the light of its values the period of Sąjūdis can be characterized, on one hand, as an uneasy alliance between the traditionalists, for whom the Soviet regime was oppressive mainly because of the loss of national sovereignty and the oppression of the Catholic Church, without having any major disagreements about morals, and the West-looking part of Lithuanian society longing for developments similar to those in the West. To borrow the dichotomy from Isaiah Berlin, the Lithuanian independence movement had one part striving for collective, positive freedom and another, which was strove for negative, personal freedom and the advancement of human rights. This dichotomy is still present in Lithuania and the system of morality, preserved by the Soviet period, is the base on which the traditionalist position stands. [From the publication]
