L'apprentissage de l’art lexicographique quelques réflexions sur la rédaction du "Grand dictionnaire lituanien- français"

LTPublikacijoje aptariama Didžiojo lietuvių-prancūzų žodyno (2006) antrojo leidimo sandara. Žodyne pateikiama visų kalbos registrų leksika ir profesiniai, techniniai, moksliniai terminai. Straipsnio pradžioje atskleidžiami žodynų tradicijos Lietuvoje platesni istoriniai, politiniai ir kultūriniai kontekstai. Straipsnyje pažymima, kad lietuviškosios leksikografijos ištakos glūdi XVII a., o pirmasis dvikalbis žodynas buvo išleistas Rytų Prūsijoje 1730 m. Tačiau istorinės aplinkybės stabdė leksikografijos raidą, kuri suaktyvėjo tik XX a. trečiajame dešimtmetyje. Aptarusi leksikografijos istorinę raidą, autorė nušviečia Didžiojo lietuvių-prancūzų žodyno atsiradimo aplinkybes, tikslus ir struktūrą. Nuodugniai aptaria leidinio megastruktūrą, makrostruktūrą ir mikrostruktūrą. Megastruktūrą sudaro žodynas ir priedai (įžanga, bibliografiniai šaltiniai, santrumpų sąrašas, vietovardžių sąrašas, glaustas gramatikos taisyklių aptarimas). Žodyno makrostruktūrą grindžia abėcėlės tvarka. Šio naujos kartos leksikografinio leidinio tikslas – ne tik sugretinti dvi kalbas, bet ir dvi kultūras, todėl jame pateikiamos leksemos, reiškiančios specifines lietuviškas realijas ir neturinčios atitikmenų prancūzų kalboje. Žodyno mikrostruktūra yra žodžių sąvado mikrokosmosas, paremtas savitais dėsniais, kurie palengvina informacijos įsisavinimą, žodžių paiešką, reikšmių, darybinių ryšių ir vartojimo atspalvių suvokimą.Reikšminiai žodžiai: Dvikalbis žodynas; Leksikografija; Leksikologija; Prancūzų kalba; Žodynas; Bilingual dictionary; Dictionary; French; Lexicography; Lexicology; Lithuanian.

ENIn this publication the structure of the second edition of The Great Lithuanian-French Dictionary (2006) is discussed. In the vocabulary of this dictionary the professional, technical and scientifical, terms of language registers are provided. In the beginning of the article the traditions of Lithuanian historical, political and cultural contexts of dictionaries are exposed. Also in the article it is marked, that the origins of the Lithuanian lexicography began in the 17th century and the first bilingual dictionary was released in East Prussia in 1730. However, historical circumstances stopped lexicography‘s growth, and it has intensified only in the third decade of the 20th century. After discussing the lexicography‘s historical growth, the author discusses the circumstances, goals and structure of the release of the Great Lithuanian-French Dictionary. In addition, the author thoroughly discusses the megastructure, macrostructure and the microstructure of the publication. The megastructure consists of the dictionary and additional supplements (introduction, bibliographic sources, a list of abbreviations, a list of place names and a concise summary of the grammar rules). The macrostructure of the dictionary is based on the alphabetical order. The goal of this lexicography publication of the new generation is not only to compare two languages, but also to compare two cultures, and that is why lexemes that have the meaning of the specific Lithuanian realities which do not have equivalents in French language are provided. The microstructure of the dictionary is the compilations‘ microcosm of words, based on its own principles, that facilitate assimilation of information, search of words, meanings, construction relations and the conception of the tones of usage.