Nusikaltimų aukų socialinė ir teisinė apsauga Lietuvoje : padėties vertinimas

LTStraipsnyje pateikiamas nusikaltimų aukų teisinės ir socialinės padėties 2003–2004 m. vertinimas. Kompleksiškai analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys aukos teisinį statusą, atitinkami socialiniai institutai, pateikiama nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) veiklos ir jų įgyvendinamų programų analizė. Šio straipsnio tikslas – kompleksiškai nagrinėjant opiausias nusikaltimų aukų problemas Lietuvoje, pateikti galimus jų sprendimo būdus, prioritetines poveikio kryptis. Straipsnyje nagrinėjamos: situacijos identifikavimo ir įvertinimo, nusikaltimo aukos pripažinimo nukentėjusiuoju, šalių (ar tik aukos) diskrecijos teisės – aukos ir nusikaltėlio konfliktą spręsti susitaikymo būdu, antstolių veiklos, nusikaltimo aukos teisės gauti NVO paramą ir pagalbą, jos teisinių žinių įgyvendinant savo teises ir žiniasklaidos problemos. Nusikaltimų aukų teisinis statusas, socialinė apsauga tiesiogiai priklauso nuo galiojančių teisės normų, jų veiksmingo taikymo, keliamų uždavinių įgyvendinimo, teisinių santykių reguliavimo kokybės. Tikima, kad 2003 m. įsigaliojus naujiems baudžiamiesiems įstatymams, nusikaltimų aukos problemos pradėtos spręsti kiekybiškai ir kokybiškai pažangesnėmis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis. De jure suteikiamos galimybės nusikaltimo aukai lygiaverčiai dalyvauti procese, gauti reikiamą teisinę pagalbą ir paramą, tačiau de facto nusikaltimų aukų teisinė padėtis mažai pakito, t. y. kol kas bent minimalios apimties kokybiška pagalba realiai neteikiama. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nusikaltimo auka; Parama, pagalba; Viktimizacija; Victim of crime; Victimization; Victimization, victim support.

ENThe paper presents the evaluation of the legal and social situation of victims of crime in 2003–2004. It presents a complex analysis of legal acts regulating the legal status of victim, relevant social institutions, and the analysis of the activities and programmes implemented by non-governmental organisations (NGO). The paper aims to take a complex approach to examine the sorest problems of victims of crime in Lithuania and present their solutions as well as priority directions of impact. The paper analyses the problems of situation identification and evaluation, recognition of a victim of crime as the aggrieved party, the right of discretion of the parties (or only the victim) to settle the conflict of the victim and the offender by reconciliation, bailiff’s actions, the right of the victim of crime to receive NGO support and assistance, victim’s legal knowledge in exercising his/her rights, and mass media. The legal status of victims of crime and their social protection directly depend on the effective legal norms, their effectual application, implementation of defined objectives and the quality of regulation of legal relations. It is believed that after new criminal laws came into effect in 2003, the problems of the victim of crime began to be solved through legal and social measures that are advanced both qualitatively and quantitatively. The possibilities for the victim of crime to equally participate in the proceedings and receive necessary legal assistance and support are de jure provided; however, the legal situation of victims of crime has de facto little changed, i.e. so far at least minimum quality assistance has not been provided in practice.