Przebieg granicy białorusko-litewskiej w propozycjach działaczy BRL 1918-1919

LT1918 m. kovą buvo paskelbta Baltarusijos Liaudies Respublika (BLR) ir imtos nustatinėti preliminarios jos sienos. Straipsnyje analizuojamos pastangos nustatyti BLR sienas su Lietuva 1918-1919 m. Daugiausiai ginčų sukėlė BLR sienos su Lietuva dalis Gardino, Suvalkų ir Vilniaus regione. Vilnių baltarusiai laikė savo kultūriniu ir politiniu centru, numatė jame įkurdinti savo būsimos valstybės sostinę. Straipsnyje aptariami BLR sienų su Lietuva šaltiniai. Pirmoji siena, nustatyta pagal akademiko Jefimo Karskio etnografinį žemėlapį „Этнографическая карта белорусского Племени“ (1903, 1917), buvo sukritikuota Paryžiaus taikos konferencijoje. 1919 m. Baltarusių diplomatinė misija Berlyne finansavo naujo spalvoto žemėlapio spausdinimą – Карта Белоруской Народной Рэспублики/'Carte de la Republique Democratique Blanche-Ruthenienne. Jame pirmą kartą parodytos BLR sienos su Lietuva. Palyginus su J. Karskio etnografiniu žemėlapiu, jos buvo pastūmėtos į šiaurę, apimant Gardino rajoną, pietinę Trakų rajono dalį, centrinę ir pietinę Vilniaus, pietrytinę Novoaleksandrovsko (Zarasų), Švenčionių (išskyrus nedidelę dalį šiaurėje) rajonų dalis. BLR turėjo apimti dalį Suvalkų ir Seinų rajonų, bet be pasienyje esančių šių dviejų miestų. Tokiu būdu BLR apėmė teritorijas, kuriose gyventojai kalbėjo ne tik baltarusiškai, bet ir lietuviškai. Sienos nustatymas šiame žemėlapyje rodo, kad jo kūrėjai atsižvelgė ne vien į etninius, bet ir į strateginius bei ekonominius interesus.Reikšminiai žodžiai: Baltarusiai; Baltarusijos - Lietuvos siena; Baltarusijos Liaudies Respublika; 20 amžius; Lietuvos ir Baltarusijos siena; Pirmoji Lietuvos Respublika; Suvalkų kraštas; Valstybinė siena; Vilniaus kraštas; Vilnius; Žemėlapis; Belarusians; Belarussian - Lithuanian border; Lithuania in 1918-1919; Lithuanian-Belarusian border; Map; State borders; Suwalki Region, People's Republic of Belarus; The First Republic of Lithuania; The Vilnius region; Vilnius; Vilnius Region; Baltarusija (Belarus).

ENIn march 1918 Belorussian People's Republic was proclaimed, and preliminarily Were described its borders. The most controversial was its part with Lithuania, especially in Grodna, Suvalki and Vilna region. The last city was regarded by both sides as their cultural and political centre, so was proposed as a future capital. At the beginning to describe BPR boarder with Lithuania the line form the map "Этнографическая карта белорусского племени" by J. Karski was taken. Finally the view on the boarder was crystallized before the Paris Peace Conference. In 1919 Wilhelm Hartmann's publishing house in Berlin colour map "Карта Беларускай Народиай Рэспублiкi/Carte de la Republique Democratique Blanche-Ruthenienne" was printed. For the first time the boarders of BPR were shown. Comparing to J. Karski the boarder was moved to the north, covering the districts of Grodna, Troki (southern part), Vilna (central and southern part), Nowoaleksandrowsk (south-east part), Święciany (without small part in the north). BPR territory should include as well parts of Suwałki and Sejny districts, but without those cities, however they were placed on the border. In that way Belarusian territories had not only Belarusian speaking citizens but also speakers of Lithuanian language. The delimitation of the boarder on that map shows that it's authors took into consideration not only ethnical questions, but strategic and economic as well. [text from author]