University lecturers' abilities to apply anthropocentric point of view in education : the survey results of students involved in continuing studies

LTStraipsnyje pateikiami empirinės diagnostinės apklausos, kurią sudarė 34 klausimai, rezultatai. Klausimai atspindi įvairias universiteto lektorių akademinio darbo sferas ir jų elgesio modelius. Atskira klausimų sekcija atskleidžia tokius lektoriaus gebėjimus, kurie jį įgalina (arba ne) taikyti liberalaus universitetinio išsilavinimo principus bei antropocentrinį požiūrį. Apklausos dalyviai yra Šiaulių universiteto tęstinių studijų instituto studentai (N = 226). Buvo įvertinti 23 universiteto lektoriai. Klausimyno validumas buvo patikrintas taikant faktorinę analizė ir suformuluojant 7 vertinimo dimensijas (lektoriaus erudicija, lektoriaus kalba, studentų akademinių pasiekimų vertinimas, didaktinis struktūravimas, pozityvios ir emociniai saugios mokymosi atmosferos sukūrimas, kūrybiškumo ir aktyvumo skatinimas, technologinių priemonių naudojimas perteikiant informaciją). Buvo sukurta kompetencijos įvertinimo rangavimo skalė. Naudojant išskirtinių atvejų analizės metodą ir kokybinės analizės pricipus, buvo nustatytos lektorių-lyderių ir nepopuliarių lektorių kategorijos. Apklausos rezultatai atskleidžia, kad geriausi lektoriai reprezentuoja klasikinę didaktinę paradigmą, o antropocentrinis požiūris į išsilavinimą užima silpnesnę poziciją. Paradoksalu, bet modernių informacinių technologijų naudojimui tenka žemiausi skalės įverčiai.Reikšminiai žodžiai: Distancinis mokymas; Antropocentrizmo koncepcija; Dėstytojo rolė; Kompetencija; Studentai; Empirinis tyrimas; Diagnostinis tikrinimas.

ENThe article reveals the results of empirical diagnostic survey consisting of 34 questions. The questions reflect various spheres of university lecturer's academic work and patterns of his behavior. A separate block of questions reveals such abilities of a lecturer that enable him or not to realize the principles of liberal university education and apply anthropocentric approach. Respondents of the survey are the students of Šiauliai University Continuing Studies Institute (N = 226). 23 university lecturers were assessed The questionnaire was validated applying the method of factor analysis and formulating 7 dimensions of evaluation (Lecturer's erudition, Lecturer's speech, Assessment of students' academic attainment, Didactic structurization, Creating positive and emotionally safe learning atmosphere, Encouragement of creativity and activeness, Provision of information technological means application of ICT). The rating scale of competence evaluation was created. Employing the method of extreme case analysis as well as the means of qualitative research the situations of lecturer-leaders and lecturer-outsiders were identified. The results of the survey show that the best lecturers represent classical didactic paradigm while anthropocentric approach towards education gains weaker positions. Paradoxically but modern information technologies receive the lowest rating scores in the scale. [From the publication]