Old Prussian moazo "mother's sister", mosuco "weasel" and related words

LTStraipsnyje, remiantis ankstesniais tyrimais dėl senovės prūsų žodžio mosuco 'žebenkštis' ir jo etimologinio aiškinimo, pagal kurį šis žodis yra deminutyvinė forma, išvesta iš senovės prūsų giminystės termino moazo 'motinos sesuo', dar kartą aptariama mosuco etimologija. Semantinė kaita 'maža motinos sesuo' >'žebenkštis' aptinkama daugelyje kalbų: vokiečių tarmėse muhme 'mamos sesuo' >Mühmlein 'žebenkštis', taip pat italų donna 'moteris' >donnola 'žebenkštis'. Jaunos moters ir žebenkšties sąsajos motyvacija radosi graikų kalboje. Straipsnyje siekiama apžvelgti baltų *māšā kilmę, taip pat palyginti senovės prūsų mosuco ir slavų *lasъka 'žebenkštis' ir išsiaiškinti, ar tarp jų yra etimologinis ryšys. Tradicinė etimologija senovės prūsų moazo 'motinos sesuo, teta' ir giminiškus rytų baltų žodžius lietuvių moša 'vyro sesuo', latvių māsa 'sesuo' kildina iš hipokoristinės šaknies *mā 'motina' (senovės lietuvių motė, lietuvių motina, latvių mate) su priesaga -sā-. Tačiau galimas ir kitas aiškinimas, pagal kurį senovės prūsų maozo sąsaja su baltų motinos įvardijimais yra antrinė. Remiantis pastarąja straipsnyje bandoma paaiškinti baltiškųjų formų kilmę iš šaknies, reiškiančios moterį. Daroma išvada, kad senovės prūsų mosuco yra archaika indoeuropiečių *lōks-ukā, pavadinančio žebenkštį, ar panašų žvėrelį, refleksija. Kita vertus, mosuco gali būti ir baltų *māšā įtakotas naujadaras, gavęs pirmąją fonema *m-, pagal senuosiuose liaudies papročiuose buvusį tikėjimą apie jaunos moters ir žebenkšties tapatumą.Reikšminiai žodžiai: Prūsų kalba; Giminingi žodžiai; Old Prussian; Related words.

ENBased on the previous research on the old Prussian word mosuco “weasel” and its etymology, pursuant to which this word is a diminutive form of an old Prussian kindred term moazo “mother’s sister”, the etymology of the word mosuco is once again discussed in the article. The semantic shift “mother’s little sister”>“weasel” can be found in many languages: muhme “mother’s sister” >Mühmlein “weasel” in German dialect, donna “woman”>donnola “weasel” in the Italian language. The relation between young women and weasels stems from the Greek language. The article seeks to review the origin of the Baltic *māšā and to compare the old Prussian mosuco and the Slavic *lasъka “weasel” and thus to find out whether there is an etymological relation between them. Pursuant to the traditional etymology, the old Prussian moazo “mother’s sister, aunt” and kindred eastern Baltic words moša “husband’s sister” (Lithuanian), māsa “sister” (Latvian) originate from the hypocoristic stem *mā “mother” (old Lithuanian motė, Lithuanian motina, Latvian mate) with the suffix -sā-. However, another explanation, according to which the relation of the old Prussian maozo with the naming of mother in the Baltic language is secondary, is possible. Based on the above assumption, the article seeks to explain the origin of Baltic forms from the stem denoting woman. It is concluded that the old Prussian mosuco is an archaic reflexion of the Indo-European *lōks-ukā denoting a weasel or a similar animal. On the other hand, mosuco can be a neologism influenced by the Baltic *māšā, the first phoneme *m- according to the ancient believes about sameness of the woman and the weasel.