Generations: practical application of the concept

LTLietuvoje, kaip ir daugelyje buvusių sovietinio režimo valstybių, pastebimas susidomėjimo kartų klausimais didėjimas. Straipsnyje yra siekiama ištirti du svarbius kartų klausimo aspektus. Pirma, siekiama atskleisti, kas yra suprantama kaip kartų identitetas. Antra, kaip kartų identitetas įtakoja įvairius kartų tyrimų duomenis ir rezultatus. Tyrimo rezultatai konstruojami remiantis 1995 – 2003 m. laikotarpiu atliktais tyrimais, pasitelkiant kokybinius asmenų gyvenimo istorijų – biografinius metodus. Tyrime nėra atsižvelgiama į politinius kartų klausimo aspektus, politinių įvykių įtaką formuojantis kartų identitetui. Tyrimas orientuotas asmeninės patirties, nuostatų, moralinių vertinimų analizę. Tačiau tyrimas atskleidė, kad būtent politiniai XX a. pabaigos pokyčiai turėjo lemiamą reikšmę formuojantis kartų identitetui, ypatingai vidurinio amžiaus žmonių nuostatose ir vertybėse. Pastebima, jog asmenys, gimę penktame XX a. dešimtmetyje, ir buvę tiesioginiai ir sąmoningiausi 1990-1991 m. įvykių liudytojai, yra linkę savo kartos identitetą sieti su „istorinės misijos“ įgyvendinimu. Pastebėtina, kad šie asmenys neidentifikuoja savęs su įvykiais, buvusiais iki jų gimimo. Todėl pirmieji sovietinės okupacijos dešimtmečiai turi tik istorinę, bet ne identifikavimosi reikšmę. Tokios tendencijos yra įprastos daugumoje Europos valstybių, kai tam tikros kartos asmenys dalyvauja reikšminguose politiniuose, ekonominiuose ar socialiniuose pokyčiuose.Reikšminiai žodžiai: Generacija; Generacijos identitetas Lietuvoje; Identitetas; Kartos; Mannheim; Generation; Generational identities in Lithuania; Generations; Identity; Lithuania; Mannheim.

ENLike in many other former states of the Soviet regime, the issue of generations attracts a great deal of attention in Lithuania as well. The article is aimed at analysing two important aspects of this issue. First, it seeks to reveal the concept of the identity of generations. Secondly, it seeks to discuss the way the identity influences the data and results of studies of generations. The results of the research are constructed according to the studies performed in 1995–2003 by using qualitative methods of personal life stories and biographies. The research does not analyse the political aspect of the issue of generations and the impact of political events on the identity formation of generations. The research is aimed at analysing personal experience, opinions and moral evaluations. However, it has revealed that namely political changes of the end of the 20th century had a crucial influence on the identity of generations, especially on opinions and values of middle-aged people. It is noted that people born in the fifth decade of the 20th century, who were direct and most conscious witnesses to the events of 1990–1991, tend to relate the identity of their generation with the implementation of “a historic mission”. It should be noted that these persons do not identify themselves with the events that took place before they were born. Therefore, the first decades of the Soviet occupation have no identification significance, but only historic significance. Such tendencies are a common phenomenon in the majority of European states, when representatives of certain generations participate in significant political, economic and social changes.

• Elulooja suulise ajaloo uurimine Leedus / Irena Šutinienė. Mäetagused. Hüperajakiri. 2009, Iss. 43, p. 145-158.
• Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje / Artūras Tereškinas. Vilnius : Baltos lankos [i.e. "Baltų lankų" leidyba], 2001. 173 p.