Lietuvininkų ir žemaičių smuiko repertuaras

LTKlaipėdos krašto lietuvininkų ir žemaičių smuiko repertuaras, taip pat ir instrumentinių ansamblių su smuiku sudėtis daug kuo panašūs, tačiau yra ir skirtumų, rodančių lokalinės tradicijos savitumus. Lietuvininkų liaudies muzikos kapelose nebūdavo bosinių strykinių instrumentų, labai būdingų žemaičių kapeloms. Lietuvininkų smuiko repertuarą sudarė daugiausia maršai ir lėtesni šokiai: valsai, tradiciniai šokiai (suktinis, Reilenderis, „O, Zuzana“, „Siehst du nit“), fokstrotai, retesnės polkos, kontradansiniai šokiai („Lott ist tot“). Vyresnės kartos žemaičių repertuare žymiai daugiau tradicinių šokių, taip pat ir kontradansų, Klaipėdos r. – ir polkų. Žemaičiai smuiku pritardavo ne tik, kaip ir lietuvininkai, dainoms ar giesmėms, bet ir rateliams. Lietuvininkų ir žemaičių kultūrų sąveiką liudija bendri senieji tradiciniai šokiai (pvz., Kepurinis, Skepetinė) ir tik šioje srityje paplitę tarptautiniai šokiai. Lietuvininkai negrieždavo rusiškos ar lenkiškos kilmės šokių, kurių daug žemaičių repertuare. Taigi lietuvininkų muzikoje ryški Vakarų Europos, o žemaičių – ir Rytų Europos įtaka. Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte įvykusios permainos pakirto lietuvininkų smuikavimo tradiciją. Vienintelis žinomas šio krašto smuikuojantis pateikėjas, Martynas Dauskartas (1919–2003), savo krašto muziką galėdavo griežti tik šeimos rate. Iš gretimų vietovių atsikėlę žemaičiai galėjo ir viešai atlikti jaunystėje išmoktus kūrinius repertuarą. Tačiau jiems, kaip ir M. Dauskartui, teko išmokti muzikantų, atsikėlusių iš kitų rajonų ar net regionų, arba transformuotų kaimo kapelų repertuaro. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė muzika; Lietuvininkai; Žemaičiai; Muzikos instrumentai; Smuikas; Repertuaras; Ethnic music; Lietuvininkai; Samogitians; Music instruments; Fiddle; Repertoire.

ENThere are similar features between the respective fiddle repertoires of the Lietuvninkai and the Samogitians of the Klaipėda region. The composition of instrumental groups with the fiddle also is similar. But there are also differences that reflect specific features of local tradition. The Lietuvininkai do not have bass bow instruments in their folk music orchestras whereas such instruments are very characteristic of Samogitian orchestras. The fiddle repertoire of Lietuvininkai consist mostly of marches and slower dances such as waltzes, traditional dances (suktinis, Reilender, O, Zuzana, Siehst du nit), foxtrots, slow polkas, contradances (Lott ist tot). Samogitians of older generations have in their repertoire a great deal of traditional dances and contradances, while Samogitians in Klaipėda region, also polkas. The Samogitians, like the Lietuvininkai, accompany on the fiddle not only songs but also round dances. The cultural interaction in both ethnic groups is expressed in common ancient traditional dances (such as Kepurinis and Skepetinė) and international dances. The Lietuvininkai did not play dances of Russian or Polish origin but the Samogitians often included such dances into their repertoire. Thus, the influence of West European culture is evident in music of Lietuvininkai whereas the Samogitians in addition accepted some East European influence. Changes in Klaipėda region, which followed in the wake of the Second World War, undermined the fiddling tradition of Lietuvininkai. Martynas Dauskartas (1919–2003), the only known presenter of fiddling in this region, could play regional music only in family. Samogitians who came from neighbouring localities could play in public pieces that they had learned when young. Nevertheless, they too, like Dauskartas, had to learn a repertoire of musicians who moved from other districts and even regions or a repertoire of transformed countryside orchestras.