Dwa państwa i dwie prowincje Rzeczypospolitej Obojga Narodów w drugiej polowie XVIII wieku

LTXVIII a. II pusėje, Stanislovo Augusto valdymo metais, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) vadinta ir valstybe, ir provincija. Tokie skirtingi įvardijimai aptinkami konstitucijose ir kituose oficialiuose centrinės ir vietinės Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdžios institucijų dokumentuose, taip pat publicistikoje, mokslo darbuose ir vadovėliuose. Tad LDK laikyta viena iš trijų ATR provincijų (kartu su Didžiąja ir Mažąja Lenkija). Šis klausimas analizuotas lenkų istoriografijoje, tačiau reikia pastebėti, kad jei LDK – federacijos ryšiais susijungusios valstybės – statusas būtų likęs tik provincijos lygio, būtų kilęs lietuvių nepasitenkinimas. Straipsnyje aiškinamasi, kodėl LDK politikai nereagavo dėl pasikeitusio LDK statuso ir patys vadino ją provincija. Liublino uniją lietuviai traktavo kaip lygiateisių valstybių sąjungą. Tačiau laikui bėgant Lietuva imta laikyti viena iš trijų ATR dalių. Tai atitiko realų Lietuvos ekonominį, demografinį ir karinį potencialą, jos teritoriją 1569 m. apkarpius Lenkijos naudai. Tačiau nežiūrint retorikos, Ketverių metų seimo, 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos, vadinamųjų didžiųjų komisijų atsiradimo, realus valstybinis jos statusas nepasikeitė. Lietuvos provincija, skirtingai nuo Lenkiją sudariusių Didžiosios ir Mažosios Lenkijos provincijų, turėjo visus valstybės atributus. ATR iki pat padalijimų liko dualistine valstybe.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Dualizmas; Gegužės trečiosios Konstitucija; Geopolitika; Istoriografija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Provincijos; Valstybingumas; Dualism; Geopolitics; Historiography; May 3 Constitution; Province; Statehood; Union of Lublin.

ENIn the Commonwealth of the Two Nations during the rule of Stanisław August Poniatowski (1764-1795), the Grand Duchy of Lithuania was called one of the states of the Commonwealth and a province of the Commonwealth in Sejm and other documents. Parts of the Kingdom of Poland: Great Poland (Wielkopolska) and Lesser Poland (Małopolska) were also called provinces, but provinces of Poland, not of the Commonwealth. The reference to Lithuania as a province and some elements of the state's trialistic structure have suggested the idea in historiography about Lithuania's slide to the condition of one of the Commonwealth's three provinces. Elements of the state's trialistic structure are visible in the organisation of the work of the Sejm and their commissions. At the same time during the entire period of the Commonwealth's existence, the Commonwealth's dualistic state structure survived in the institutions of the two states (territory, treasury, army, etc.) and the executive government institutions. The state structure, despite the dangers that threatened it, survived until the fall of the Commonwealth. So when the 3 May 1791 Constitution posed a danger to this structure of the Commonwealth, this danger was legally eliminated by a pledge between the Two Nations on 20 October 1791.The references to Lithuania and two parts of Poland as provinces have different meanings. The so-called province of Lithuania was identical to the Grand Duchy of Lithuania with all its state attributes. Great Poland and Little Poland were provinces of the Kingdom of Poland without any state attributes. The conceptions of the province of Lithuania and the provinces of Great Poland and Little Poland show that the content of their statehood was completely different. Therefore the thesis of Lithuania becoming one of the Commonwealth's provinces is unfounded; it remained one of the Commonwealth's two states. That a unitary tendency strengthened in the Commonwealth and that there were efforts to constrict the content of Lithuania's statehood is a different matter. These tendencies were not realised. [text from author]