The Characteristics of junior school children's expressions of humanistic behavior in physical education lessons

• Anglų kalba / English
• Lietuvių kalba / Lithuanian

LTStraipsnyje teoriniu aspektu apžvelgiami jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymo ypatumai kūno kultūros pamokose bei aprašomas šio amžiaus vaikų humaniškumo raiškos kūno kultūros pamokose tyrimas kognityviniu-prasminiu, emociniu-vertinamuoju, konatyviniu, arba potencialaus elgesio lygmeniu. Tyrimo objektas - jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo raiška. Tyrimo tikslas - atskleisti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo raiškos ypatumus kūno kultūros pamokose. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriniu aspektu apžvelgti vaikų humaniškumo raiškos ypatumus kūno kultūros pamokose. 2. Aptarti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo raišką kūno kultūros painokose kognityviniu-prasminiu, emociniu-vertinamuoju, konatyviniu, arba potencialaus elgesio lygmeniu. Tyrimo metodai. 1. Literatūros šaltinių analizė. 2. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo apraiškų požymių, teigiamų ir neigiamų išgyvenimų bei apsisprendimo reikšmingumo aprašai, kuriais naudojantis buvo tirta vaikų humaniškumo raiška kūno kultūros pamokose. 3. Matematinė statistinė analizė. Tyrimo organizavimas. 2006-2007 metais dviejose Klaipėdos miesto mokyklose buvo vykdomas ugdomasis eksperimentas, kurio metu E grupėse vaikai buvo ugdomi pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus (2003) bei integruojant mūsų parengtą jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymo(si) kūno kultūros pamokose programą.K grupės vaikai kūno kultūros pamokose buvo ugdomi tik pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus (2003). Ugdomojo eksperimento metu buvo atliktas jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo raiškos prasminiu-lyginamuoju, emociniu bei praktiniu lygmeniu tyrimas, kuris buvo vykdytas du kartus: eksperimento pradžioje ir pabaigoje. Tiriamoji respondentų imtis buvo atsitiktinė, tačiau E ir K vaikų grupės buvo homogeniškos. Ugdomojo eksperimento pirmojo tyrimo metu dalyvavo 81 E grupės ir 82 K grupės vaikai bei antrojo tyrimo metu - 80 E grupės ir 80 K grupės vaikų. Apibendrinant literatūros apžvalgą galime konstatuoti, kad egzistuoja ryškus atotrūkis tarp to, ką ugdytiniai žino apie humanišką elgesį ir tarp jų realaus elgesio, o humanistinių vertybių žinojimas ir supratimas tėra tik prielaida jų pasireiškimui vaikų elgesyje. Todėl kūno kultūros pamokose vaikams svarbu ne vien tik perteikti žinias apie humanišką elgesį, bet jas vaikams įsisavinus mokyti juos tai pritaikyti praktiškai. Mokytojai, kūno kultūros pamokose stebėdami, o esant reikalui ir keisdami žaidimo sąlygas bei modeliuodami įvairias situacijas, gali koreguoti netinkamą ugdytinių elgesį, o vaikams pasielgus humaniškai, juos pagirti bei paskatinti ir ateityje taip elgtis. Vertinant kognityviojo-prasminio komponento rezultatus galima teigti, kad dauguma E grupės vaikų, svarbiausiomis humanistinėmis vertybėmis laikė nuoširdumą, tiesumą, pasitikėjimą, pagarbą, sąžiningumą ir savanoriškumą, o K grupės vaikai - pasitikėjimą, pagarbą, sąžiningumą ir savanoriškumą. Tačiau K grupės vaikų rezultatai antrojo tyrimo metu kiek pablogėjo, t. y. mažiau K grupės vaikų įsigilino ir suprato humanistinių vertybių reikšmę bei rečiau kūno kultūros pamokose galėjo jomis grįsti savo elgesį.Todėl galima daryti prielaidą, kad kūno kultūros pamokose ugdant vaikų humaniškumą ir sukuriant aplinkybes jam realizuotis, galima tikėtis teigiamų vaikų humaniško elgesio pokyčių, o ugdymo procese nevykdant humanistinių vertybių sklaidos, teigiamų poslinkių humaniškumo linkme, neverta tikėtis. Aptariant vaikų humanistinių vertybių emocinį-vertinamąjį komponentą, buvo nustatyti labai stiprūs ir stiprūs E grupės vaikų išgyvenimai susiję su humanistinėmis vertybėmis. E grupės vaikų išgyvenimai pasireiškė labiau nei K grupės vaikų, kurių neigiamų išgyvenimų tyrimo rezultatai parodė, kad ir antrojo tyrimo metu jų patiriamos emocijos mažai tepasikeitė arba net susilpnėjo, t. y. K grupės vaikai nepatyrė stiprių emocijų ir neįžvelgė humanistinių vertybių prasmės. Apžvelgiant humanistinių vertybių konatyvųjį, arba potensialaus elgesio komponentą, paaiškėjo, kad daugumos E grupės vaikų apsisprendimas humaniškai elgtis buvo labai tikslingas, skirtingai nuo K grupės, kur labai tikslingo apsisprendimo humaniškai elgtis atvejų antrojo tyrimo metu net sumažėjo. Todėl galima daryti prielaidą, kad K grupės vaikai, kurie kūno kultūros pamokose nebuvo apsisprendę humaniškai elgtis ir jų elgesys buvo laikytas netikslingu arba visiškai netikslingu, susiklosčius tam palankioms aplinkybėms, pasirinks savo individualių poreikių tenkinimą neatsižvelgiant į aplinkinius, o ne socialiai aplinkiniams vertingą - humanišką elgesį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Humanistinių vertybių raiška; Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokiniai; Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai; Kūno kultūros pamoka; A physical education lesson; Expression of human values; Junior school children.

ENThe article theoretically reviews the characteristics of junior school children's human values in physical education lessons and analyses junior school children's expression of human values in physical education lessons on cognitive-conceptual, emotionalevaluative, connotative or potential behavior levels. In 2006-2007 an educational experiment was carried out in two schools of Klaipeda. The research on junior school children's expression of human values in physical education lessons on cognitiveconceptual, emotional-evaluative, connotative or potential behavior levels was conducted. The following descriptions were used: the significance of human value characteristics, positive and negative experiences and self-determination. KEYWORDS: junior school children, expression of human values, a physical education lesson. [From the publication]