LTTeatro bendrosios programos kuriamos ir atnaujinamos atsižvelgiant į nacionaliniu lygiu kuriamo ir atnaujinamo ugdymo turinio prioritetus, paradigmų meniniame ugdyme kaitą, sukauptą patirtį ir kontekstą. Tai, kokį poveikį kūrybinės kompetencijos ugdymo integravimui į bendrąsias teatro programas turi bendrieji švietimo pokyčiai ir kontekstas, tampa aktualia moksline problema. Kyla klausimai: kokios teorijos grindžia bendrosios kūrybinės kompetencijos ugdymą? Kaip nacionalinio lygmens ugdymo turinio atnaujinimo tendencijos atsispindi skirtingose bendrųjų teatro programų versijose ir padeda išryškinti kūrybinės kompetencijos ugdymą? Straipsnyje norima atskleisti kontekstų ir švietimo pokyčių poveikį kūrybinės kompetencijos ugdymo integravimui bendrosiose teatro programose. Pirmojoje ir antrojoje straipsnio dalyse yra aiškinamas teorinis ir praktinis bendrųjų teatro programų kūrimo kontekstas. Pirmojoje teatro bendrojoje programoje (1996) aprašomos ugdymo situacijos, glaudžiai siejančios kūrybines užduotis, kitą kūrybinę veiklą su numatomais mokinių pasiekimais: žiniomis, įgūdžiais, vertybinėmis nuostatomis. Antroji bendroji teatro programa viduriniam ugdymui (2002) ir pradiniam bei pagrindiniam ugdymui (2003), kaip ir visas nacionalinio lygmens ugdymo turinys, yra orientuotas į mokinių išsilavinimo standartų aprašymą. Trečioji bendroji teatro programa pradiniam ir pagrindiniam ugdymui (2008) ir viduriniam ugdymui (2011) yra ryškiausiai orientuota į bendrųjų kompetencijų, taip pat ir į kūrybinės ugdymą.Reikšminiai žodžiai: Kognityvinis požiūris į meninį ugdymą; Kūrybinės kompetencijos; Kūrybinės kompetencijos ugdymo atnaujinimo programa; Mokymo turinio atnaujinimas; Teatro programa; Cognitive approach to art education; Cognitive approach towards art education; Creative competence; Curriculum renewal; Curriculum renewal creative competence; Theater curriculum; Theatre curriculum.
ENThe article is based on the investigation of the emphasis given to creative competence in theatre curriculum in grades 1-12 at general education schools in Lithuania. A study of five versions of theatre curriculum, which have been approved by the Ministry of Education and Science of Lithuania within the past 15 years, has shown that the development of students' creative competence has been given an increasing importance. This has also affected the widespread practices of theatre education in schools which consisted mainly of performance-oriented activity of a school theatre, where students could demonstrate their creative skills (improvisation) in role-playing only. The first theatre curriculum (1996) offered an opportunity for students to gain creative competence related with task-specific (micro-domain) skills and knowledge. The next two curricula (2002, 2003) provided for the acquisition of a broader creative competence based on domain-specific (theatre-related) skills and knowledge. The last two curricula (2008, 2011) propose the development of creative competence which draws on the characteristics of creation process in the theatre. The increasing emphasis on creative competence in the curriculum shows a considerable progress in terms of learning situations available for the students: from highly specific (theatrical) towards more general (real life like). [text from author]