LTTyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos gyventojų migracijos priežastis ir įvertinti jos poveikį darbo rinkos rodikliams. Pastaruoju metu įvairuojant migracijai, plečiasi ir migracijos procesus aiškinančių teorijų ribos, tačiau kaip ir pirmosiose migracijos teorijose, šiuolaikinėse teorijose akcentuojama migracijos ekonominė kilmė. Tiriamuoju laikotarpiu gyventojų migracijos rodikliams būdinga netolygi dinamika. 2008 -2009 metų laikotarpiu padidėjusį emigrantų srautą į Jungtinę Karalystę bei Airiją galima paaiškinti migracijos tinklo ir šeimų susijungimo teorinėmis nuostatomis. Atlikus Lietuvos ir pagrindinių emigracijos iš Lietuvos tikslo šalių (Airija, Didžioji Britanija, Ispanija, Vokietija, JAV) nedarbo lygio, darbo užmokesčio, BVP tenkančio vienam gyventojui palyginamąją analizę, bei ištyrus ryšį tarp emigracijos iš Lietuvos ir šių rodiklių tikslo šalyje pagrįsta teorinė prielaida, kad pagrindinėmis emigracijos priežastimis galima laikyti šių ekonominių rodiklių skirtumus kilmės ir tikslo šalyse. Apibendrinant atliktų skaičiavimų rezultatus galima teigti, jog gyventojų emigracija neturi stipraus reikšmingo poveikio šalies darbo rinkos rodikliams, išskyrus tai, jog emigravusių asmenų skaičius reikšmingai koreliuoja su jaunų asmenų skaičiumi. Esant perteklinei darbo rinkai kilmės šalyje išvykstančių iš šalies darbo vietas greitai užpildo ieškantys darbo asmenys, todėl emigracijos poveikis užimtų gyventojų skaičiui nėra ryškus.Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Migracija; Migracijos priežastys; Labour market; Migration; Migration causes.
ENThe paper aims to analyses the reasons of migration of Lithuanian residents and evaluate its impact on the indicators of the labour market. The nature of migration has been recently changing, thus the limits of theories explaining migration processes have expanded; however, like the first migration theories, contemporary theories emphasise the economic origin of migration. During the period under discussion the indicators of residents’ migration could be characterised by uneven dynamics. The migrant flow to the United Kingdom and Ireland which increased in 2008–2009 could be explained by the theoretical provisions of the migration network and family reunification. The comparative analysis of the unemployment rate, wages, GDP per capita of Lithuania and main destination countries (Ireland, Great Britain, Spain, Germany, the USA) and the analysis of the relationship between emigration from Lithuania and these indicators in the destination country substantiated the theoretical assumption that the main reasons of emigration could be the differences of these economic indicators in the country of origin and destination countries. The summary of the results leads to the statement that residents’ emigration does not have a strong significant impact on the country’s labour market indicators, except that the number of emigrants significantly correlates with the number of young persons. In the event of the surplus labour market in the country of origin, vacancies with respect to leaving emigrants are quickly filled with job-seekers; therefore, the impact of emigration on the number of employed residents is not significant.