Education from child's perspective: pedagogical approaches and their expression in practice

LTVaikystės subkultūros, jos vertybių, saviraidos dėsningumų pažinimas tampa svarbiausiu šiuolaikinio vaikų ugdymo pagrindu. Mokslininkai išskiria visą eilę į vaiką orientuoto ugdymo aspektų, aktualių ugdymo konstravimui iš vaiko perspektyvos. Pedagogo taikomi vaikų ugdymo metodai turi skatinti vaikų aktyvumą, dalyvavimą bei sprendimų priėmimą ugdymo(si) procese. Svarbu pripažinti vaikus savo gyvenimo ir ugdymosi ekspertais, sudarant galimybes jiems dalyvauti sprendžiant visus su jų gyvenimu susijusius klausimus. Ši ugdymo kryptis dar vadinama „humanistine demokratine pedagogika“. (Dahlberg G., Moss P., Pence A., 2001; Blandford S., Knovvles С., 2009). Pedagogo taikomi vaikų ugdymo metodai turėtų skatinti vaikus bendrauti, bendradarbiauti ir mokytis vienam iš kito, iš pedagogo, iš kitų ugdymosi proceso dalyvių. Šis pedagoginis požiūris yra vadinamas „dialogo pedagogika“, pabrėžiant kooperavimąsi ir kiekvieno dalyvio vaidmenį vaikų mokymuisi, o taip pat perteikiant vaikams bendravimo modelius. (Sommer D., Samuelsson I. P., Hundeide К., 2010). Mokslininkų nuomone pedagogas turėtų praktikuoti vaiko klausymosi pedagogiką. G. Dahlberg, P. Moss, A. Pence (2001) ne tik pabrėžia vaiko klausymosi svarbą, bet ir pateikia svarbiausius jos realizavimo būdus: pedagogams svarbu „įsiklausyti“ į skirtingais būdais reiškiamą vaiko pasaulio matymą: žaidimu, menine veikla, žodžiais, kūno kalba ar kitaip; ugdant vaikus svarbu remtis jų gyvenimiška patirtimi, šią patirtį galima teoriškai interpretuoti, suvokiant jos individualumą; svarbu reflektuoti vaikų ugdymosi situacijų prasmingumą bei paskatinti vaikų refleksijas, interpretacijas. Pedagogo taikomi vaikų ugdymo metodai turėtų skatinti jų saviraišką ir kūrybiškumą. Pavyzdžiui, Reggio Emilia sistemoje teigiama, kad vaikai geba save išreikšti šimtu kalbų.Tai dažnai vadinama „interpretacine kūrybiškumą skatinančia pedagogika“. Toks ugdymas sudaro sąlygas vaiko savikūrai, vystant ir tobulinant asmeninius gebėjimus. Pedagogo taikomi vaikų ugdymo metodai turėtų būti orientuoti į mokymąsi žaidžiant. Vaikų žaidimas yra jų gyvenimo ir natūralaus ugdymosi būdas. (Brock A., Dodds S., Jarvis P., Olusoga Y., 2009). Vaikų žaidimo stebėjimas padeda perprasti jų pasaulį - norus, emocijas, pažinimo būdus, svajones. Todėl pedagogams labai svarbu praktikuoti ir „žaidimo pedagogiką“. Tyrimo problema. Atliekant antrinę kelių tyrimų duomenų analizę siekta išsiaiškinti, ar pedagogai yra perpratę į vaiką orientuoto ugdymo esmines idėjas, ar siekia taikyti humanistinę-demokratinę, dialogo, vaiko klausymosi, interpretacinę-kūrybiškumą skatinančią, žaidimo pedagogiką, kokia yra šių pedagogikos krypčių raiška ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupėse. Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti pedagogų požiūrį apie humanistinės-demokratinės, dialogo, vaiko klausymosi, interpretacinės-kūrybiškumą skatinančios, žaidimo pedagogikos krypčių taikymą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse. Tyrimo metodai. Pedagogų anketinė apklausa internetu ir kontaktiniu būdu. Skirtingų pedagogikos krypčių raiškos ugdant vaikus stebėjimas. Tiriamųjų imtis. Anketiniame tyrime dalyvavo 411 pedagogas iš Lietuvos ugdymo įstaigų: iš jų - 277 ikimokyklinio ir 144 priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Stebėti 234 pedagogai. Tyrimo rezultatai. Pedagogų požiūrio į ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą tyrimas atskleidė, kad apie keturi penktadaliai pedagogų labiausiai pripažįsta ir mano realizuojantys žaidimo pedagogiką, apie trečdalis pedagogų taip pat ir dialogo, interpretacinę-kūrybiškumą skatinančią, humanistinę-demokratinę pedagogikos kryptis.Mažiau nei pusė pedagogų pripažįsta ir mano realizuojantys vaiko klausymosi pedagogiką. Atskirų pedagogikos krypčių raiškos požymių analizė leidžia teigti, kad pedagogai labiau orientuoti pažinti vaikų perspektyvą ir į ją atsižvelgti ugdant vaikus, nei ugdymą iš esmės konstruoti iš vaiko perspektyvos. Pedagogų požiūrio ir pedagogikos krypčių raiškos jų praktiniame darbe palyginimas leidžia daryti išvadą, kad geras teorinis ugdymo iš vaiko perspektyvos ir vaikų perspektyvos supratimas garantuoja gerą praktinį jo realizavimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ikimokyklinis ugdymas; Vaiko perspektyva; Vaiko perspektyva, priešmokyklinio amžiaus vaiko perspektyva, ikimokyklinis ugdymas, priešmokyklinis ugdymas, pedagogų požiūris; Child perspective; Child's perspective; Children's perspective; Humanistic approach; Pedagogical approaches; Pre-primary education; Pre-school education.

ENArticle aims at theoretical analysis of peculiarities of child-oriented education. The author makes an attempt to point out and generalise theoretically and practically crystallised pedagogical approaches that meet the conceptions of education from child's perspective: humanistic-democratic, dialogue, listening to a child, interpretative-creativity stimulating and play pedagogy. Having identified the features of expression that are characteristic of these pedagogical approaches, the attitude of educators towards their importance and practicing in own activity while educating children was established applying the secondary analysis of the data acquired during several researches. On the basis of observation data, the attitude of educators and expression of pedagogical approaches in their practical work were compared. [From the publication]