LTStraipsnyje pateikiama lygtinio paleidimo iš pataisos namų samprata, analizuojami teismų priimamų sprendimų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų probleminiai aspektai, taip pat kai kurie veiksniai, darantys įtaką teismų sprendimams taikant šį institutą. Nors lygtinį paleidimą skatina tarptautinės rekomendacijos, bausmių vykdymo nuostatos ir daugelis baudžiamosios teisės specialistų, Lietuvos teismų praktikoje lygtinio paleidimo taikymas mažėja. Šią tendenciją lemia tai, kad didėja nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis, kuriems lygtinis paleidimas netaikomas ir mažėja nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis. Kadangi Bausmių vykdymo kodekse nėra pateikta lygtinio paleidimo sąvoka, nėra aiškiai apibrėžtų lygtinio paleidimo tikslų, tai teismų praktikoje taikant lygtinį paleidimą vadovaujamasi subjektyviais kriterijais. Teismai vadovaujasi ne bausmių vykdymo paskirtimi ir principais, o bausmės tikslais. Kadangi kai kurie bausmės tikslai yra prieštaringi, priimdami teigiamą sprendimą dėl lygtinio paleidimo teismai pabrėžia bausmės pataisymo tikslą, o atsisakydami lygtinai paleisti prioritetiniu bausmės tikslu laiko nubaudimą. Taip formuojama nevienoda teismų praktika dėl lygtinio paleidimo. Nemažą įtaką teismų sprendimams dėl lygtinio paleidimo daro ir žiniasklaida, todėl Lietuvos teismų praktikoje lygtinis paleidimas netaikomas kartais nepakankamai pagrįstai, tarsi stengiantis apsidrausti, taip pažeidžiant liberalizavimo, ekonomiškumo ir kitus bausmių vykdymo principus.Reikšminiai žodžiai: Laisvės atėmimo bausmė; Lygtinis paleidimas; Pataisos namai; Penitencinė teisė; Teismų praktika; Correctional institution; Court practice; Imprisonment; Parol; Parole; Penitentiary Law.
ENThe paper presents the concept of release on parole from the correction house, analyses the problem aspects of relevant court decisions and certain factors that influence court decisions when applying this institute. Although release on parole is promoted by international recommendations, the provisions of the execution of penalties and criminal law specialists, application of the release on parole in Lithuanian case-law has been decreasing. This tendency has been determined by the fact that the number of convicts who serve the sentence of deprivation of liberty in disciplinary groups, and who are not released on parole, has been increasing, and the number of convicts who serve the sentence of deprivation of liberty in ordinary or privileged groups has been falling. Since the Code of the Execution of Penalties does not provide the concept of release on parole and does not clearly define the goals of release on parole, the case-law refers to subjective criteria when applying it. Courts are guided by the aims of a penalty rather than the purpose and principles of execution of penalties. Since certain aims of a penalty are conflicting, when making a positive decision of release on parole the courts emphasise the aim of correcting the penalty, whereas by refusing to release on parole they consider punishment to be the priority purpose of the penalty. Hence uneven case-law concerning release on parole. Mass media also exerts a considerable influence on court decisions regarding release on parole; therefore, non-application of release on parole in Lithuanian case-law is sometimes insufficiently reasonable, as if trying to secure, thus violating the principles of liberalisation, economy and other principles of the execution of penalties.