LTStraipsnyje analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija bylose prieš Lietuvą dėl įkalintų (nuteistų ir suimtų) asmenų teisių apsaugos, negatyviųjų ir pozityviųjų valstybės įsipareigojimų pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pažeidimai. Apžvelgus EŽTT bylas prieš Lietuvos Respubliką, kuriose buvo identifikuotos tam tikros Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo teisės ar jos taikymo problemos, ir įvertinus, kaip šias problemas siūlo spręsti EŽTT bei (kai tai buvo įmanoma) kaip į EŽTT sprendimus atsižvelgia Lietuvos teisinė sistema, galima pastebėti, kad plėtojantis Lietuvos Respublikos teisei buvo ir yra siekiama atsižvelgti į EŽTT pateiktus EŽTK išaiškinimus, taigi EŽTT įvardytos problemos buvo išspręstos arba yra sprendžiamos. EŽTT praktika įkalintų asmenų teisių apsaugos srityje, ypač susijusi su valstybių pozityviųjų įsipareigojimų aiškinimu, yra dinamiška, įkalintų asmenų teisių apsauga nuolat plečiama, todėl Lietuvos Respublikos teisės aktus neišvengiamai teks tobulinti ir toliau. Kaip galimai itin aktualią ir dėmesio pareikalausiančią sritį galima būtų įvardyti kalinių sveikatos priežiūrą. Be to, dėl EŽTT praktikos tendencijų įkalintų asmenų teisių apsaugos srityje, viena vertus, daugiau remtis orumo sąvoka, kita vertus, be EŽTK 3 straipsnio, remtis ir EŽTK 8 straipsnio, kurio suteikiamų garantijų apimtį EŽTT nuolat plečia, Lietuvos Respublikos teisės aktus, skirtus įkalintų asmenų teisių apsaugai, gali tekti tobulinti tokiomis kryptimis, kurias šiuo metu dar sunku ne tik apibrėžti, bet ir įvardyti.Reikšminiai žodžiai: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms); Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights); Kaliniai; Kalinių teisės; Įkalinimo įstaigos; European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms; European Court of Human Rights; Imprisonment institutions; Prisoners; Rights of prisoners.
ENThis article analyses the jurisprudence of the European Court of Human Rights (ECtHR) in cases against Lithuania concerning the protection of rights of imprisoned (convicted and detained) persons as well as violations of the negative and positive obligations of the state under the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (CPHRFF). From a review of the ECtHR cases against the Republic of Lithuania, in which certain problems of the penal law of the Republic of Lithuania or its application were identified, and assessment of how ECtHR proposes to solve these problems and (when it was possible) how the Lithuanian legal system regards the ECtHR decisions, it can be seen that as the law of the Republic of Lithuania develops, it was and is sought to take into account the interpretations of the CPHRFF presented by ECtHR; so, the problems identified by the ECtHR have been resolved or addressed. The practice of the ECtHR in the area of the protection of the rights of imprisoned persons, especially with regard to the interpretation of positive obligations of states, is dynamic. The protection of the rights of imprisoned persons is constantly being expanded, so the legislation of the Republic of Lithuania will inevitably need to be further improved. The health care of imprisoned persons may be identified as a potentially highly relevant and insistent area. In addition, because of the trends in the practice of the ECtHR in the area of the protection of the rights of imprisoned persons, on the one hand, to rely more on the concept of dignity, on the other hand, in addition to Article 3 of the CPHRFF, also to rely on Article 8 of the CPHRFF, the scope of the guarantees granted by which is constantly expanded by the ECtHR, it may be necessary to improve the legislation of the Republic of Lithuania designed to protect the rights of imprisoned persons in such directions which currently are difficult not only to define, but also to identify.