"Valandos už mirusiuosius", arba "gedulinės psalmės", nūdienos Lietuvoje ir Latvijoje: kieno tai palikimas?

LTPaskutinių etnografinių ekspedicijų metu surinkta medžiaga rodo, kad Lietuvos ir Latvijos pasienyje laidotuvių (šermenų) metu giedamos „Valandos už mirusiuosius“, arba „Gedulinės psalmės“. Laidotuvių laikas – tai laikotarpis nuo mirties iki palaidojimo ar net iki mirusiojo metinių minėjimo. Tai budėjimas prie mirusiojo (šermenys, arba budynės), laidotuvės (išlydėjimas iš namų, palydėjimas į bažnyčią, atlydė/imas į kapines, laidojimas, gedulingi pietūs) ir mirusiųjų paminėjimai. Kyla klausimas, kieno tai palikimas? Atlikto tyrimo išvados patvirtino hipotezę, kad latvių ir lietuvių katalikų laidotuvių apeiginė muzika nesiskiria. Jos tapatumo ištakas gludino XVII-XIX amžių latvių ir lietuvių protestantų (evangelikų liuteronų, evangelikų reformatio ir katalikų (ypač jėzuitų vienuolijos) Bažnyčių religinių kultūrų sąveika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Giesmės; Laidotuvės; Psalmės; Latvija (Latvia); Maldos; Devotions; Latvia; Lithuania; Psalms; The Funeral; Psalms.

ENMaterials of the latest ethnographical summer expeditions reveal the fact that at the border of Lithuania and Latvia "The Office of the Dead", or "Penitential Psalms", have been recited. The funeral is the period of time lasting from the death to the buiying or even the first anniversary of the death. It consists of the wake, the funeral, transportation of the body to the Church and cemetery, the burial, the after-burial gathering, and the commemoration of the dead. The question is: whose heritage is it? The given conclusions prove the hypothesis thai Catholic funeral music among Latvians and Lithuanians is identical. This identity is a result of intermingled religious cultures of the I7th-19th centuries between the Latvian and Lithuanian Lutheran and Reformed Churches together with Catholics, especially Jesuits. [From the publication]