Vytauto Bacevičiaus simfoninės muzikos vizija

LTVytautas Bacevičius puoselėjo įvairius muzikos žanrus, tačiau daugiausiai sukūrė kompozicijų fortepijonui ir orkestrinių opusų. Jais kompozitorius didžiavosi, nenuilsdamas visą gyvenimą kovojo kad jie būtų atlikti, perrašinėjo ir siuntinėjo juos giminėms, įžymiems dirigentams, asociacijoms, kolegoms muzikams. Kartu su instrumentiniais koncertais jo palikimą sudaro 17 užbaigtų partitūrų. Tarp jų – 6 simfonijos, 6 apibendrinto pobūdžio programinius pavadinimus turinčios kompozicijos, 4 koncertai fortepijonui, Koncertas smuikui ir orkestrui. Abstrakčios mąstysenos menininkas pirmenybę teikė grynajai muzikai, pasikliovė iš garsų gelmės imanentiškai kylančiais vaizdiniais. V. Bacevičiaus simfonizmas atskleidžia sudėtingą jo meninio mąstymo sanklodą. Nors kai kurių partitūrų turinį kompozitorius yra verbalizavęs, muzikinių vaizdų būvis laike ir erdvėje paklūsta tik imanentiniams absoliučiosios muzikos dėsningumams. V. Bacevičiaus partitūros yra daugiakomponentės, sudėtinės, jose ignoruojamas darinių priežasties-pasekmės tarpusavio ryšio fenomenas. Kompozitoriaus formos koncepcijoje paveikus yra sintezės fenomenas. Tradiciniai ir individualūs autoriniai sanklodos dalykai susipina, susilydo, iškyla tai viena, tai kita briauna. Vienu atveju kompozitorius sureikšmina teminį, intonacinį-ritminį, kitu - tembrinį-faktūrinį, tesitūrinį lygmenis. Pirmoje straipsnio dalyje autorė pateikia chronologinę simfoninių opusų apžvalgą, o antrojoje aptariami specifiniai V. Bacevičiaus muzikinio mąstymo bei didžiausią įtaką raiškai turėję leksikos bruožai.Reikšminiai žodžiai: V. Bacevičius, simfoninė muzika, chronologinė apžvalga, specifiniai mąstymo, leksikos bruožai, išcentrinis judėjimas, nebuvusios dimensijos, filosofinis optimizmas, estetinis rafinuotumas, makro ir mikro pasaulio ypatumai.

ENVytautas Bacevičius fostered various styles of music, yet he mainly created grand piano compositions and orchestra opuses. The composer was proud of them, and fought for their performance for his entire life, rewrote them and sent to his relatives, famous conductors, associations and fellow musicians. His legacy consists of 17 complete scores along with instrumental concerts, including six symphonies, six compositions with generalised programme titles, four grand piano concerts, a concert for the violin and orchestra. The artist of abstract thinking gave priority to pure music, relied on the images arising immanently from the depths of sounds. Bacevičius’s symphonism reveals his complicated artistic thinking. Although the composer verbalised the content of some scores, the presence of musical images in time and space conforms only to immanent laws of absolute music. Bacevičius’s scores are multi-component, compound, the link between the cause and effect is ignored in its elements. The phenomenon of synthesis is convincing in the composer’s concept of form. Traditional and individual elements of the structure intertwine, fuse and emerge from one perspective or another. In some instances the composer attributes significance to thematic, intonational-rhythmic level, in other cases the timbre, pattern and tessitura level is highlighted. In the first part of the article, the author provides a chronological review of symphonic opuses, and in the second part specific lexical features of Bacevičius’s musical thinking, which had the greatest influence on his expression, are discussed.

• Exiled modernism : Lithuanian music through the Second World War / Gražina Daunoravičienė. Journal of Baltic studies. 2008, vol. 39, no. 3, p. 341-364.
• Karo įvaizdinimas Vytauto Bacevičiaus ir Eduardo Balsio muzikoje / Rūta Stanevičiūtė. Lietuvos muzikologija. 2013, 14, p. 25-38.
• Simfoninė muzika / Inga Jasinskaitė-Jankauskienė. Lietuvos muzikos istorija. Kn. 2, Nepriklausomybės metai, 1918-1940 / sudarytojas ir ats. redaktorius Algirdas Jonas Ambrazas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009. P. 448-462.
• World War II memory and narratives in the music of the Lithuanian diaspora and Soviet Lithuania / Rūta Stanevičiūtė. Art of identity and memory : toward a cultural history of the two world wars in Lithuania. Boston: Academic Studies Press, 2016. P. 257-286.