LTApibrėžiant ikimokyklinio ugdymo proceso kokybę išskiriama visa eilė rodiklių: ugdymo kryptingumas, šiuolaikinių ugdymo tikslų kėlimas (Curzon, 2006; Ebbeck 2006); pedagogų naudojamų ugdymo formų, metodų ir būdų šiuolaikiškumas, pvz., vadovavimasis „klausymo pedagogika“; pozityvūs santykiai tarp įstaigoje dirbančių suagusiųjų, tarp vaikų ir suaugusiųjų, tarp grupę lankančių vaikų, lemiantys emocinę ugdomojo proceso kokybę (Howes, Burchinal, Pianta ir kt., 2008); vaikų gyvenimo grupėje ypatumai, tokie, kaip savarankiškos vaikų veiklos kokybė, veiklos grupėje perspektyvos žinojimas, pagalba vaikui susidūrus su sunkumais, parama jam suklydus, galimybė samprotauti klausinėti ir pan. (Greene, Hoger, 2006); pedagoginio proceso refleksija, pedagoginės veiklos dokumentavimas, pedagogų profesionalumas, tėvų įtraukimas į vaikų kokybiško ugdymo proceso vyksmą. 2009 metais VPU Vaikystės studijų katedra atliko tyrimą, skirtą Lietuvos ikimokyklinio ugdymo proceso kokybės analizei. Tyrimo tikslas: nustatyti ikimokyklinio ugdymo proceso kokybę, analizuojant kokybiško ir nekokybiško ugdymo apraiškas. Tyrimo metodai: kiekybiniai - pedagogų anketinė apklausa internetu (501 tiriamasis) ir kokybiniai (pedagogų bei tėvų focus grupės). Kiekybinio tyrimo duomenys atskleidė, kad dauguma pedagogų ugdymo procesą organizuoja, orientuodamiesi į šiuolaikinius kokybės kriterijus.Kita vertus, dalis pedagogų, praktikuoja nekokybišką ugdymą: taiko akademinės krypties metodus (18-22 proc. pedagogų tiesioginiais būdais perteikia vaikams iš anksto numatytas žinias; 6-13 proc. - veda pamokėles; 28-36 proc. - skiria tiesioginio mokymo užduotis), nesugeba taikyti pozityvių vaikų grupės elgesio valdymo būdų (11-17 proc. pedagogų vaikus drausmina, reikalauja paklusnumo, apie 8 proc. - bara, draudžia, baudžia; 3-8 proc. pedagogų jaučiasi bejėgiai patys spręsti vaikų elgesio ir veiklos problemas, todėl kreipiasi pagalbos į auklėtojos padėjėją, tėvus, administraciją); apie 14 proc. pedagogų dirba pagal nelanksčią, nekeičiamą dienotvarkę, 2-4 proc. pedagogų konkrečios dienotvarkės nenumato; apie 25 proc. pedagogų vaikų pasiekimus vertina tam, kad užpildytų būtinus dokumentus, 13 proc. - kad atsiskaitytų administracijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ikimokyklinis ugdymas; Kokybės rodikliai; Pre-school education in Lithuania; Quality indicators; Research on quality assurance; Ugdymo procesas; Education process; Pre-school education; Pre-school education in Lithuania; Quality indicators; Research on quality assurance.
ENWhile defining the quality of pre-school education process there are several indicators distinguished such as education directiveness, raising modern education goals (Curzon, 2006; Ebbeck 2006); innovativeness of education forms, methods and ways used by the teachers, e.g. guidance by "listening pedagogy"; positive relationships among the institution staff, between children and adults, among the children in the group, which influence the emotional education process quality (Howes, Burchinal, Pianta and others, 2008); peculiarities of children's life in a group. In 2009 VPU Childhood Study Department conducted a research, which analysed the quality of pre-school education process. Aim of research: to determine the quality of pre-school education process, analysing the cases of high and low quality education. Research methods: quantitative - educators' questionnaire survey on the Internet (501 participants) and qualitative (parents' focus groups). The data of the quantitative research revealed that majority of educators organise the education process under the guidance of modern quality criteria. On the other hand, a number of educators practice low quality education: apply academic methods, are not able to apply positive management ways to the children's behaviour in the groups and follow an inflexible and fixed day routine. [From the publication]