LTPer pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo siekiama ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo kokybės. Kokybė suprantama kaip visų ugdymo(si) proceso dalyvių ir visuomenės susitarimas (Želvys R., 2003; Bruzgelevičienė R., 2009). Kita vertus, ugdymo teikėjų ir tėvų kokybės sampratos gali skirtis (Lambert G., Capizzano J., 2005). Lietuvos ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pokyčius lėmė vaikų ugdymo paradigmų kaita, strateginiai švietimo dokumentai, kuriuose nubrėžtos vaikų kokybiško ugdymo(si) gairės, didėjantis visuomenės dėmesys vaikų ugdymo kokybei, į pedagogo kompetencijų plėtotę orientuotas jų rengimas bei kvalifikacijos kėlimas ir kiti veiksniai. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti pedagogų ir tėvų nuomonę apie Lietuvos ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo kokybės pokyčius per pastarąjį dešimtmetį. Tyrimo metodai ir tiriamieji. Panaudoti kokybiniai metodai - focus grupių metodas (4 grupės-26 pedagogai; 44 tėvai/globėjai), giluminis, pusiau struktūruotas grupinis interviu (su 25 pedagogais). Taip pat panaudoti kiekybiniai metodai - pedagogų anketinė apklausa internetu (501 tiriamasis). Kiekybiniam tyrimui taikyta reprezentatyvi tikimybinė atranka.Kokybinio tyrimo duomenimis, pedagogai ir tėvai įžvelgia šiuos laisvojo humanistinio vaikų ugdymo paradigmos požymius ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigose: požiūrį į vaiką kaip asmenybę; didėjantį dėmesį vaikui ir jo individualybei, o kartu ir kylančias šio požiūrio realizavimo problemas; vaiko ugdymo(si) įstaigoje gerovės siekį bei vaikų įgalinimą laisvai reikšti nuomonę, rinktis, veikti, kurie kol kas realizuojami tik iš dalies. kokybiškai tenkinami vaikų poreikiai; garantuojamas vaiko kompetencijų ugdymas, išskyrus tėvų poreikių neatitinkančią vaikų gabumų plėtotę bei nepakankamą vaikų elgesio problemų įveikimą; ugdymo procesas pakankamai gerai laiduoja vaiko poreikių tenkinimą ir kompetencijų ugdymą(si), tačiau būtinas jo tobulinimas. Kokybinio tyrimo duomenimis, pedagogai kaip nepakankamą vertina tėvų dėmesį vaiko ugdymui(si), tėvai - kaip nepakankamą vertina visuomenės dėmesį mažo vaiko ugdymui(si) ir pedagogo profesijai; ugdymo įstaigų bendradarbiavimą su tėvais tiek pedagogai, tiek tėvai vertina kaip tik iš dalies atitinkantį jų poreikius; pedagogų nuomone įstaigų ikimokyklinio ugdymo programų rengimas paskatino socialinę partnerystę. Kiekybinis tyrimas atskleidė panašias tendencijas: daugiau nei pusė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų teigia, jog programos rengimas padėjo geriau perprasti šiuolaikinį požiūrį į vaiko ugdymą(si); ugdymas(is) tapo labiau pritaikytas vaiko poreikiams bei mokymosi stiliui; du penktadaliai pedagogų teigia, kad ugdymas(is) tapo įvairiapusiškesnis, atsirado naujų ugdymo organizavimo formų ir būdų. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai nurodė pagerėjusį vaikų brandumą mokyklai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas; Ikimokyklinis ugdymas, kiekybinis ir kokybinis tyrimas; Kokybinis ir kiekybinis tyrimas; Kokybės kaita; Tėvų ir edukatorių patirtis; Changes of quality; Experience of parents and educators; Pre-school and pre-primary education; Pre-school education; Qualitative and quantitative research; Quantitative and qualitative research.
ENOver the last decade the changes in Lithuanian pre-school and pre-primary education have been predetermined by change in children's education, strategic education documents, which provide for guidelines of high quality children's (self-)education, an increasing attention of society to the quality of children's education, training and professional development of educators oriented to development of professional competences and other factors. The article aims to identify the changes in pre-school and pre-primary children's education, i.e., to reveal changes observed by service providers: educators and service receivers: parents. [From the publication]