Juozo Vaitkevičiaus indėlis į Lietuvos socialinės pedagogikos plėtrą

LTStraipsnyje aktualizuojamas žymaus mokslininko profesoriaus Juozo Vaitkevičiaus indėlis į Lietuvos socialinės pedagogikos plėtrą: atskleidžiamas J. Vaitkevičiaus pateiktas socialinės pedagogikos sąvokos ir iškilimo pagrindimas, pateikiama ugdymo, kaip visuomeninio reiškinio, interpretacija, aptariami mokslininko išskirti socialiniai mokytojo vaidmenys rengiant mokinius integruotis į visuomenę. J. Vaitkevičius nuosekliai tęsė socialinės pedagogikos pradininkų Lietuvoje J. Vabalo-Gudaičio, J. Laužiko pradėtą darbą, išplėtojo šį mokslą ir sukūrė jo sistemą. Juozas Vaitkevičius pagrindė socialinės pedagogikos sąvoką, įrodė jos reikalingumą: šios mokslo šakos iškilimą siejo su jos uždaviniais nustatyti ugdymo kryptį tam tikromis visuomenės gyvenimo kultūrinėmis išorinėmis sąlygomis, sukonkretinti bendrosios pedagogikos teiginius ir nubrėžti mokyklinės pedagogikos gaires, kad ji geriau padėtų parengti žmogų gyvenimui. Mokslininkas išplėtė ugdymo sampratą, traktavo jį kaip visuomeninę funkciją: asmenybės ugdymą reikia suprasti ir tirti ne tik kaip individualų, bet ir visuomeninį, kultūrinį, istorinį, socialinį, grupinį reiškinį, nes ugdymas neatsiejamas nuo visuomeninės patirties turinio, formų, metodų, pažinimo būdų, žmogaus rengimo socialiniams vaidmenims tam tikromis visuomenės gyvenimo sąlygomis. Profesorius Juozas Vaitkevičius mokytoją traktavo kaip mokinio rengimo gyvenimui, jo integravimo į visuomenę (socializavimo) subjektą, išskyrė mokytojo socialinius vaidmenis.Reikšminiai žodžiai: Savęs pažinimas; Socialinis švietimas; Socialinė pedagogika; Socialinė pedagogika, socialinis švietimas, visuomenės švietimo funkciją; Švietimas kaip visuomenės funkcija; Self-cognition; Social education; Social pedagogy; The function of public education.

ENThe paper analyses the contribution of prominent scientist Professor Juozas Vaitkevičius to the development of Lithuanian social pedagogy; it reveals the substantiation of the notion and emergence of social pedagogy presented by Vaitkevičius, provides the interpretation of education as a public phenomenon, discusses the scientist’s distinguished social roles of a teacher in preparing students for the integration in society. Vaitkevičius consistently continued the work started by social pedagogy initiators in Lithuania, J. Vabalas-Gudaitis and J. Laužikas, developed this science and created its system. He substantiated the notion of social pedagogy and proved its necessity: he related the emergence of this branch of science to its objective to define the direction of education under certain external cultural conditions of social life, to specify the statements of general pedagogy and delineate the guidelines of school pedagogy so that it better helps to prepare a person for life. The scientist developed the concept of education and treated it as a social function: personality education should be understood and investigated not only as an individual, but also as a public, cultural, historical, social and group phenomenon, because education is inseparable from the content, forms, methods, ways of cognition of public experience, an individual’s preparation for social roles under certain conditions of public life. Professor Vaitkevičius treated a teacher as the subject of a student’s preparation for life and his integration in society (socialisation), and distinguished the teacher’s social roles.