Studijuojančiųjų nuomonės diagnostika kaip studijų kokybės vertinimo prielaida

LTStraipsnyje analizuojama universitetinio ugdymo kokybės problematika ir siekiama atskleisti kas apsprendžia ir kaip pamatuoti universitetinio ugdymo kokybę. Teorinėje straipsnio dalyje apibendrinamas autorių, tyrinėjančių universitetinių studijų ypatumus, požiūris, kad ugdymo kokybės vertinimą apsprendžia vyraujanti edukacinė paradigma. Bendruomenėse, kuriose išreikšti antropocentriniai, į studentą orientuoti ugdymo idealai, kokybės supratimas pirmiausia siejamas su studentu, jo poreikių tenkinimu ir remiasi atvirumo kaitai ir nuolatinio tobulėjimo filosofija. Šiame kontekste kokybės vertinimas įgauna žymiai platesnę prasmę, nei įprasta ir praktikoje dažnai vartojama ugdymo efektyvumo samprata. Išskirti universitetinio ugdymo ypatumai, įtakojantys studentų pasitenkinimą studijomis, leidžia teigti, kad jei ugdymo tikslas yra siejamas su žinių kūryba ir asmenybės galių plėtojimu, kokybę determinuoja studento lūkesčiai, poreikiai ir jų tenkinimas. Studijų kokybė suprantama kaip nuolatinis ugdymo proceso tobulinimas, siekiant sudaryti sąlygas studento intelektinei emancipacijai plėtotis. Reikšmingu kokybės indikatoriumi tampa studento nuomonė apie ugdymą, o rodikliai siejami su išreikštų ir numanomų lūkesčių, suvoktų ir nuspėjamų poreikių tenkinimu arba studento pasitenkinimu ugdymo procesu. Empirinėje tyrimo dalyje atskleidžiama Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto studentų nuomonė apie patiriamo ugdymo kokybę. Analizuojamas septynių vertinimo dimensijų modelis, išskirtas faktorinės analizės metodu: didaktinis struktūravimas, dėstytojo kalba, studentų pasiekimų vertinimas, kūrybiškumo skatinimas ir aktyvinimas, informacinis techninis aprūpinimas ir informacinių komunikacinių technologijų vartojimas, dėstytojo erudicija, emociškai saugios aplinkos kūrimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštųjų mokyklų studentai; Aukštasis mokslas; Nuostatų diagnostika; Studijų kokybė; Studijų kokybės vertinimas; Studentų požiūris į patiriamą ugdymą, mokymąsi.

ENHow should the quality of university education be measured? The authors state that the quality of university education is evaluated with reference to the dominant educational paradigm. In societies that have a student-oriented view of education, quality is held to be that which satisfies the students. It is based on openness to change and a philosophy of permanent improvement. In practice, a narrower evaluative concept of effectiveness is often used, highlighting students’ satisfaction with studies, on the premise that if the goal of education is the production of information and the development of human potential, then quality is determined by student aspirations and needs and the effort made to satisfy these. Quality is equated to a permanent improvement of the training process, seeking to create conditions for students’ intellectual emancipation. Students’ opinions about the training become a quality indicator relating to expressed opinions and wishes and students’ satisfaction in relation to their fulfilment. The study mentions the results a survey of opinion among students at Šiauliai University’s Continuing Studies Institute concerning the quality of the education they are receiving. A 7-dimensional model of evaluation is analysed, stressing the factorial analysis method: didactic structuring, lecturers’ speech, evaluation of students’ achievements, encouragement of creativity, delivery of technical information and use of information communication technology, erudition of the lecturers, creation of an emotionally safe environment. [From the publication]