Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu : tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

LTBaletas, kaip sintetinis žanras, savaime skatina kultūrų sąveiką ir dialogą, kai jo kūrėjai - choreografas, libretistas, kompozitorius, scenografas ir kiti yra skirtingų kultūrų, plačiau - tapatumų, atstovai. Ar galime baleto žanrą vienareikšmiai sieti su kuriuo nors, pavyzdžiui, etniniu, tautiniu identitetu, kuris vadinamuosiuose nacionaliniuose teatruose (pvz., Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) yra pageidaujamas. Baleto žanras lietuvių kompozitorių kūryboje niekada nebuvo itin populiarus, nors būta čia savų pakilimų. Jaučiame talentingų choreografų stygių, nors ir šioje srityje yra įsimintinų darbų. Žvelgdami retrospektyviai Lietuvos baleto mene randame modernumo apraiškų. Baleto žanras daugiakultūrinėje epochoje savo interdisciplininės prigimties dėka turi dar didesnę internacionalinę perspektyvą, kurią iš kompozitorių pastaruoju metu perėmė choreografai ir net dailininkai. Svarbūs baleto teatro egzistavimo savasties sandai - kultūrinės atminties gaivinimas, plačiai suvokto kūrybinio proceso fenomenas. Baletas, kaip ir kitos meno rūšys, galėtų būti išnaudojamas kultūrinės savimonės, tapatumo puoselėjimui, kultūrinės atminties gaivinimui. Nuoseklus, aktyvus procesas duotų esminių rezultatų, sukurtų savitą, „lietuvišką" baleto teatro stilių. Svarbu, kad atvirumas įtakoms, tradicijoms, „mokykloms" būtų kryptingas, apimtų platesnį Lietuvos, pasaulio baleto meno laimėjimų kontekstą, nesiribotų savos trupės fenomenu, kurios formavimo „lietuviškumo" aspektai taip pat svarbūs, atskirai svarstytini. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baletas; Tapatumas; Interdiscipliniškumas; Modernus menas; Ballet; Lithuania; Identity; Inter-disciplinary; Modernity.

ENBallet as a synthetic genre encourages the inter-relations and a dialog of different cultures, especially when its creators - the choreographer, librettist, composer, set designer - belong to the different cultures or the types of national identities. Is it possible to connect the genre of ballet unambiguously with a certain ethnical, national identity, which is desirable in the so called national theatres (for example, in the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre)?. The genre of ballet has never been popular enough among the Lithuanian composers, although there were certain periods of enthusiasm in the history of Lithuanian ballet. It lacks gifted choreographers, although there were certain memorable productions, which could be described as Lithuanian. From the retrospective point of view in the art of Lithuanian ballet quite bright manifestations of modernity could be traced. But the genre of ballet in the multicultural epoch because of its interdisciplinary origin has a wider international perspective, which in the most recent times was taken away from the composers by choreographers or even set designers. Two very important components of cultural identity of ballet are the animation of cultural memory and the encouragement of conceptual creative phenomenon. Ballet together with other art forms could be treated as the nourishing mean of cultural consciousness and cultural memory. With the help of the consequent and active process it would be possible to establish the individual, 'Lithuanian' style of ballet theatre. [From the publication]