Teatras ir valstybė tarpukariu: kūrybos autonomijos problema

LTStraipsnio tikslas - tarpukario lietuvių teatrinės veiklos juridinio bei funkcinio aspektų analizė. Chronologines tyrimo ribas žymi 1919 m., pirmos valstybės remiamos teatrinės organizacijos įsikūrimo metai, ir 1939 m. - paskutinio, faktiškai nespėjusio įsigalioti Teatrų įstatymo priėmimo metai. Tyrimo problematiką apibrėžia prieštaringa kūrybinės institucijos padėtis. Siekiant atsakyti į klausimą, kiek tarpukario teatrinėje veikloje būta savivaldos, t. y. kokia savarankiško sprendimo teise disponavo čia veikę teatralai, būtina įvertinti tiriamuoju laikotarpiu egzistavusias teatrinės kūrybos autonomijos galimybes ir, svarbiausia, jos suvokimo ribas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarpukario Lietuvos teatras; Teigiančioji kultūra; Teatro įstatymai; Finansavimo strategijos; Lithuanian interwar theatre; Affirmative culture; Theatre regulations; Strategies of financing.

ENThe aim of this article is to analyse the juridical and financial background of Lithuanian theatre during the Interwar period. The chronological borders that define the survey presented in the article are between 1919 (the first subsidized theatre was established) and 1939 (the last theatre law was passed). The main issue addressed in the article is the ambiguous status of the creative institution: in order to answer the question how autonomous was the Lithuanian theatre field during the Interwar period the very possibility of autonomous creation is put hereby under the close scrutiny. [From the publication]