Meno edukologinis įprasminimas ir meno dalykų pedagogo profesinė tapatybė

LTStraipsnyje nagrinėjamos tokios aktualios meno edukologijos problemos, kaip meno kūrinių pedagoginis įprasminimas ir meno dalykų pedagogo darbo ypatumai. Straipsnio pirmoje dalyje akcentuojamas gyvenimiško ir meninio patyrimo pajautų vaidmuo. Pabrėžiama, kad meninio ugdymo sėkmę lemia ugdytinių įsitraukimas į meno pasaulį ir supratimas, kad meninės pajautos integruojasi į individo gyvenimą, taip formuodamos jo tapatybę. Antroje dalyje analizuojami mokytojų ir mokinių santykiai, pabrėžiama, kad nuo meno dalykų pedagogo psichologinių savybių priklauso ne tik mokinių meninės veiklos motyvacija, bet ir mokytojo galimybės suderinti menines bei pedagogines kompetencijas. Siekiant sėkmingai atlikti menininko ir pedagogo profesinius vaidmenis, tenka ieškoti darnos tarp tokių savybių, kaip vaizduotės lakumas, jautrumas, nerimas, savarankiškumas, sąžiningumas, intravertiškumas, ekstravertiškumas, polinkis rizikuoti, jautimas ir mąstymas. Trečioje dalyje aptariama meno dalykų pedagogo strategija, kurią galima pavadinti penkių profesinių vaidmenų sanglaudos modeliu. Šis modelis apima ne tik menininko ir pedagogo profesinius vaidmenis, bet ir mokėjimą atlikti kultūros darbuotojo funkcijas, gebėjimą pažinti ugdymo problematiką, naudojantis edukologinių procesų tyrimo metodais ir disponavimą šiuolaikinės vadybos pasiekimais. Daroma išvada, kad visų penkių sričių kompetencijos kėlimas turėtų tapti viso gyvenimo mokymosi sritimi. Tokio modelio reikšmė gali tapti itin svarbia meninio ugdymo proceso optimizavimo sąlyga.Reikšminiai žodžiai: Meninis ugdymas; Profesinė kompetencija; Profesinė tapatybė; Profesinės kompetencijos; Profesinės tapatybė; Saviintcrpretacija; Saviinterpretacija; Įvairiarolis meno dalykų mokytojas; Arts education; Function of the teacher of arts; Multi-role; Multi-role function of the teacher of arts; Multi-role function of the teatcher of arts; Professional competence; Professional identity; Self-interpretation.

ENThe paper analyses relevant art education problems such as giving pedagogical sense to the works of art and the features of work of the teacher of art subjects. The first part emphasises the role of real-life and artistic experience. It notes that the success of artistic education is determined by the involvement of students in the world of art and understanding that artistic sensations are integrated in the individual’s life, thus forming his identity. The second part analyses teachers’ and students’ relations and highlights that the psychological qualities of the teacher of art subjects determine not only the students’ artistic activity motivation, but also the teacher’s possibilities to coordinate the artistic and pedagogical competences. Seeking to successfully perform the professional roles of a teacher and an artist, harmony of qualities such as imagination pregnancy, sensibility, anxiety, independence, honesty, introversion, extroversion, risk-taking, feeling and reasoning should be achieved. The third part discusses the strategy of a teacher of art subjects, which could be called the model of cohesion of five professional roles. This model covers not only the professional roles of the artist and the teacher, but also the ability to fulfil the functions of a cultural worker, recognise the problems of education, by employing the research methods of education processes, as well as the use of contemporary management achievements. A conclusion is drawn that upgrading of the competence in all five areas should become part of lifelong learning. The significance of this model might become a very important condition for the optimisation of the artistic education process.