Urbanistikos paveldo tvarkybos ištakos ir šiandieninė situacija Lietuvoje

LTUrbanistikos paveldo vertybės sąvoka žmonijos sąmonėje yra palyginti nauja. Pasaulio materialiojo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos raidoje urbanistikos paveldo objektai pradėti saugoti vėliausiai. Jų apsauga formavosi kaip priešprieša dominuojantiems urbanizacijos procesams. Straipsnyje glaustai apžvelgiama, kaip kito kultūros paveldo sąvoka ir objektas XX–XXI a. tarptautinių organizacijų dokumentuose ir kada šią sąvoką papildo urbanistiniai dariniai. Analizuojamas Lietuvos urbanistikos paveldotyros mokslinis pagrindas, lėmęs urbanistikos vertybių nustatymą ir įteisinimą. Aptariamas dabartinis teisinis urbanistikos paveldo tvarkybos pagrindas ir jo trūkumai. Ieškoma nesusikalbėjimo tarp mokslo ir teisės atstovų, valdininkijos ir piliečių urbanistikos paveldo tvarkybos klausimais priežasčių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinis centras; Istoriškai susiformavusių urbanistinių struktūrų vystymasis; Miestas; Miestas, senamiestis, istorinis centras, urbanistikos paveldas, urbanistikos paveldo vertybė, istoriškai susiformavusių urbanistinių struktūrų vystymasis, reglamentavimas; Nekilnojamasis kultūros paveldas; Reglamentavimas; Senamiestis; Urbanistikos paveldas; Urbanistikos paveldo vertybė; City, old town, historical heritage, values of historical urban heritage, development of historical urban structures, reglamentation; Development of urban structures that formed in the course of history; Historical centre; Immovable cultural heritage; Old town; Regulation; Town; Urban heritage; Urban heritage value.

ENThe concept of urban heritage value in the mind of the humankind is relatively new. Protection of urban heritage objects started at the latest in the development of the global tangible objects of immovable cultural heritage. Protection of these objects has been developing as an opposition to dominating urbanisation processes. The article briefly reviews evolution of the notion and object of cultural heritage in documents of international organisations in the 20th and 21st centuries and looks into when this notion expands to encompass urban compositions. It analyses the solid scientific framework of the Lithuanian urban heritage research upon which the interpretation and legalisation was founded. The article discuses the present-day legal framework of urban heritage management, pointing out its drawbacks. It seeks to identify why scientists and lawyers, as well as members of government and the public fail to find a common language on issues of urban heritage management. [From the publication]