Akultūracija ir kultūrinio kapitalo kaupimas mokykloje
LTStraipsnyje nagrinėjama antrosios XX a. pusės prancūzų švietimo sociologijoje išplėtota akultūracijos samprata, kuri siejama su lygių išsimokslinimo galimybių problema, remiantis Pierre'o Bourdieu ir Jeano Claude'o Passerono bei jų mokslinio ideologinio priešininko Raymondo Boudono švietimo sociologija. P. Bourdieu ir J. C. Passerono simbolinės prievartos ir kultūrinės savivalės teorijoje patvirtinama kultūrinio paveldo svarba. R. Boudonas oponuodamas sumažino kultūrinio paveldo reikšmę ir nelygias išsimokslinimo bei socialines galimybes aiškino nevienodomis planingos ir apgalvotos racionalių individų veiklos strategijomis. Apibendrinant galima teigti, kad P. Bourdieu ir J. C. Passeronas nelygias galimybes priskyrė pačiai mokslo sistemai, o R. Boudonas - mokinių ir jų šeimų stategijoms. P. Bourdieu ir J. C. Passeronas ikimokyklinę socialinę nelygybę iš esmės atskleidė kaip kultūrinę nelygybę ir įrodė, kad ne tik materialiniai šeimos ištekliai ir ekonominis kapitalas, o ir šeimoje įgytos kultūrinės kompetencijos ir kapitalas yra rentabilus paveldas. Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos tyrimuose gali būti derinamos abi švietimo sociologijos koncepcijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akultūrizacija; Kultūrinis kapitalas; P. Bourdieu; Pierr`e Bourdieu,' Raimonadas Boudonas; R. Boudon; Acculturation; Cltural capital; Cultural capital; P. Bourdieu; Pierre Bourdieu; R. Boudon: acculturation; Raimond Boudon.
ENThe article discusses the concept of acculturation which was developed in French Educational Sociology in the second half of the 20th century and which is linked to the problem of equal educational opportunities, based on Pierre Bourdieu's, Jean Claude's and their scientific idealogical opponent Raymond Boudon's educational sociology. P. Bourdieu and J. C. Passeron's theory of symbolic violence and cultural arbitrariness argues the importance of cultural heritage. R. Boudon, by opposing the two scholars, diminished the significance of cultural heritage and claimed that unequal educational and social opportunities can be explained by different strategies of systematic and deliberate activity chosen by rational individuals. Summing up, it can be argued that P. Bordieu and J. C. Passeron assign unequal opportunities to the educational system as such, and R. Boudon - to the strategies chosen by students and their families. P. Bourdieu and J. C. Passeron described preschool social inequality as cultural inequality and proved that both material resources and economic capital of a family, and also the cultural competencies and capital acquired in a family can be treated as a valuable heritage. Both concepts of educational sociology can be combined in the research of the systems of education and science in Lithuania. [From the publication]
