Proto sutemos ir postmodernizmo kultas

• Naujoji Romuva. 2010, Nr. 2, p. 29-35
• Naujoji Romuva. 2010, Nr. 3, p. 42-48

LTStraipsnis skirtas postmodernizmo filosofijos ir postmodernaus gyvenimo būdo analizei bei kritikai. Autorius pažymi, kad postmodernizmo terminas hipnotiškai veikia dalį Vakarų intelektualų, o jie savo ruožtu šią pasaulėžiūrą perduoda ir daliai visuomenės. Autoriaus požiūriu, tai ne tik intelektinė, bet ir socialinė problema. Norėdamas parodyti postmodernizmo keliamas grėsmes, autorius nagrinėja postmodernizmo sąvokos atsiradimą, kaitą bei turinį. Autorius teigia, kad postmodernizmą geriausiai charakterizuoja objektyvios tiesos ir objektyvios tikrovės neigimas, iš kurio plaukia išvada, kad negali būti jokio universalaus pasaulėvaizdžio, o jei jis sukuriamas, jį, anot postmodernizmo apologetų, reikia sugriauti kaip tironišką, priespaudą primetančią ideologiją. Analizuojama I. Kanto, F. Nietzsches bei postmodernistinės laisvės ir žmogaus sampratos. Daug dėmesio skiriama interneto problemoms bei grėsmėms. Autorius teigia, kad internetą galima pavadinti socialiniu – technologiniu postmodernizmo simboliu, paneigiančiu tikrąją žmogaus būtį. Internetinis būties suvokimas, anot autoriaus, tampa virtualia apgaule, iliuzija, prievarta peršamu gėriu, kuris besipriešinančius interneto galiai paskelbia tolerancijos ir pliuralizmo priešais. Straipsnyje prieinama prie išvados, jog nepaisant to, kad postmodernioje visuomenėje demokratija virsta anarchija ir demagogų prieglobsčiu, ją būtina išsaugoti, nes po globalinės demokratijos ateina ne teokratinė valdžia, o globalinė tironija, grindžiama nepageidautinu vertybių pervertinimu ir elektronine magija.Reikšminiai žodžiai: Estetika; Filosofija; Kultūra; Menas; Modernizmas; Postmodernizmas; Aesthetics; Art; Culture; Modernism; Philosophy; Post-modernism; Postmodernism.

ENThe article is devoted to the analysis and criticism of post-modernism philosophy and post-modern life style. The author notes that the term of postmodernism hypnotises Western intellectuals, who in turn convey this worldview to a number of members of society. The author believes that it is not only an intellectual problem, but also a social problem. In order to show the perils of post-modernism, the author analyses the origin, development and content of the concept of post-modernism. The author claims that post-modernism is best characterised by the negation of objective truths and objective reality, what leads to a conclusion that no universal worldview can exist, and if such a worldview is created, it, according to post-modernism apologists, must be destroyed as a tyrannical and supressing ideology. The author analyses works by Kant, Nietzsche and post-modern concepts of freedom and man. A great deal of attention is paid to the problems and perils of the Internet. The author claims that the Internet can be called a symbol of social and technological post-modernism denying the real existence of man. According to the author, the perception of electronic existence becomes a virtual deceit and illusion, which turn the ones opposing the Internet into enemies of tolerance and pluralism. The author draws a conclusion that irrespective of the fact that in a post-modern society democracy turns into anarchy and a shelter for demagogues, it is necessary to preserve it, since a global democracy is followed by theocracy.

• Filosofija / Philosophy
• Menotyra / Arts