Polityka Związku Radzieckiego wobec państw nadbałtyckich (Litwy, Łotwy, Estonii) we wrześniu i październiku 1939 roku

LT1939 m. antroje pusėje Baltijos šalys atsidūrė Sovietų Rusijos ekspansijos į Vakarus kelyje ir, pasitaikius tinkamai progai imtis veiksmų, sovietų vyriausybė pradėjo politinį bei karinį spaudimą. Sovietų politikos esminis lūžis buvo Molotovo-Ribentropo paktas ir jo karinis poveikis – Raudonosios armijos įvedimas į rytinę Lenkijos teritoriją 1939 m. rugsėjo 17 d. bei Vokietijos–Sovietų Sąjungos sutartis, pasirašyta 1939 m. rugsėjo 28 d. ir atvėrusi sovietams kelius į Baltijos šalis. Pirmiausiai sudarytos dvišalės sutartys su Baltijos šalimis, leidusios SSRS steigti oro uostus ir karines bazes šalių teritorijose. Karinė jėga buvo pagrindinis ir lemiamas Baltijos šalių paklusimo sovietams argumentas (šalia pažadų, grasinimų bei šantažo). Sovietų politikos tikslas 1939 m. rudenį – trijų Baltijos šalių aneksija – pasiektas 1940 m. vasarą, kai diplomatinius veiksmus pakeitė kariniai. Visi sovietų vyriausybės sprendimai ir veiksmai prieš Baltijos šalis buvo skirti šio tikslo įgyvendinimui: sutartys su Vokietija, tvirto pasipriešinimo iš Lietuvos, Latvijos, Estijos pusės stoka, nedidelės kariuomenės. Tai neabejotinai formavo Sovietų Sąjungos politiką šiame regione, turėjusią ilgalaikį poveikį. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva, Latvija ir Estija priklausė Sovietų Sąjungai iki 1990-ųjų metų. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: 1939; Baltijos valstybės; Molotovo-Ribbentropo paktas; Molotovo-Ribentropo paktas; Pabaltijo valstybės; SSRS; SSRS užsienio politika; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); TSRS; Tarybų Sąjunga; Užsienio politika; Vilniaus klausimas; 1939; Baltic States; Foreign policy; Molotov-Ribbentrop Pact; Molotov–Ribbentrop Pact; Soviet Union; Soviet foreign policy; USSR; Vilnius question.

ENIn the second half of 1939 the Baltic states stood on the way of Soviet expansion to the West and when the favorable situation was formed, to undertake the preparation and concrete action, the Soviet Government began to implement the measures political and military pressure. The turning point for Soviet policy was the Molotov-Ribbentrop Pact and its military implication - aggression of the Red Army on the Eastern territories of Poland on 17 September 1939 and the German--Soviet agreement of 1939 September 28, which gave the USSR a free hand in the Baltic states. The first stage was signing of bilateral treaties between Baltic states and the Soviet Union, in which the Soviet Union was allowed to hold airports and military bases in these countries. In addition to the promises, threats and blackmail, the most important and decisive argument, which prevailed, that the Baltic states were under Soviet dictate, was the argument of force, army decided on the effectiveness of Soviet policy. Aim of policy in the autumn of 1939 - annexation of three Baltic states, was reached in the summer of 1940, when again diplomatic action was supported by military. All the decisions and actions of Soviet Government against Baltic countries were submitted to this aim, which was reached primarily through -agreements with Germany, lack of firm resistance from Lithuania, Latvia and Estonia, argument of numerous army, were undoubtedly the most important instrument Soviet policy in this region, which brought long-term effects. After World War II, Lithuania, Latvia and Estonia to the early nineties were Soviet republics. [text from author]