Vaikų religinio auklėjimo Lietuvos kaimo šeimoje ypatybės XX a. pirmojoje pusėje

LTStraipsnyje, remiantis etnografinių lauko tyrimų duomenimis, etnologų ir liaudies pedagogikos tyrėjų darbais, nagrinėjamas vaikų religinis auklėjimas šeimoje Lietuvos kaime XX a. pirmojoje pusėje. Atskleidžiami šio auklėjimo būdai, formos ir siekiai bei religinio vaikų ugdymo sistemos ypatybės [...]. Tyrimu nustatyta, kad šeimoje religinius vaiko įsitikinimus formuojantis pagrindinis asmuo buvo motina, tuo tarpu tėvui, kaip ir kaimo bendruomenei, teko socialinė vaikų religinės elgsenos kontrolės priedermė. Šeimoje buvo siekiama nuo pat kūdikystės išmokyti vaikus suvokti religinių simbolių prasmę, melstis. Todėl vaikų religinio auklėjimo esmę sudarė nuoseklus sąmoningo krikščionio ugdymas, kuriam buvo taikomi individualūs ir kolektyviniai religinio mokymo būdai. Pagrindinis vaikų religinių nuostatų formavimo šaltinis buvo Dekalogu grįstas motinos religinis patyrimas. Tradicinėje šeimoje vaikams buvo privalomi religiniai veiksmai bei jų kontrolės mechanizmas. Ypatingą reikšmę turėjo vaikų įtraukimas į religines apeigas namuose ir viešas praktikas. Nemažą reikšmę religiniam mokymui turėjo seneliai, kurie, kaip ir tėvai, prižiūrėdami vaikus diegė jiems krikščioniško gyvenimo vertybes, kadangi senelių ir tėvų tikslai bei siekiai, auklėjant vaikus, sutapo. Šeimoje sukurta individualių ir kolektyvinių mokymų bei veiksmų sistema laidavo Dekalogo priesakų perdavimo iš kartos į kartą sėkmę, gyvavusią per visą XX a. pirmąją pusę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Giesmės; Liaudies pedagogika; Maldos; Motina; Religinis auklėjimas; Seneliai; Tėvas; Šeima; Žegnojimasis; Crossing oneself; Family; Father; Folk pedagogy; Grandparents; Hymns; Mother; Prayers; Religious education.

ENOn the basis of the results, obtained from ethnographic research and works of ethnographers and researchers of folk pedagogy, the article analyses children's religious education in the Lithuanian village in the first half of the 20th century. The paper discusses the methods of education, its forms, aims, and peculiarities of the system of children's religious education, and analyses who were the key people, who used to teach the basics of religion in the family, and what their activity was like. The article also presents an overview of children's involvement in various individual and common religious rituals. The results of the research show that the main person responsible for shaping children's religious beliefs in the family was the mother, while the father, likewise the whole village community, had the social role of controlling children's religious behaviour. Families aimed to teach their children to understand the meaning of religious symbols and to pray. Hence, the essence of children's religious education was a onsistent development of a conscientious Christian, taught by means of individual and collective methods of religious education. The main source of children's religious beliefs was the mother's religious experience, based on the Decalogue. In traditional families, there existed obligatory religious activities for children and the mechanisms for their control. It was considered very important to involve children in religious rituals at home as well as in public religious practices.Grandparents were also of great importance in children's religious education: while looking after their grandchildren, they taught the Christian values as their own goals and aims of children's education were the same as those of the children's parents. In the first half of the 20th century, the system of individual and collective teaching followed by specific practices in the family guaranteed success in passing on the Decalogue from generation to generation. prayers, hymns, mother, father, grandparents. [From the publication]

• Teologija / Theology
• Etnologija / Ethnology
• Edukologija / Education