Litwa i Litwini w programie narodowościowym polskich socjalistów
LTIš visų Lenkijos politinių partijų, XIX a. pabaigoje daugiausiai dėmesio Lietuvos klausimams skyrė socialistai. Jie įdėmiai stebėjo stiprėjantį lietuvių tautinį atgimimą ir jų tautinės savimonės augimą. Tuo pačiu socialistai kėlė platesnės lenkų visuomenės susidomėjimą Lietuvos klausimais, savo spaudoje daug rašydami jos istorijos, lenkų ir lietuvių santykių klausimais, pabrėždami bendrus kultūrinius ir politinius pasiekimus. Iš kitų Lenkijos politinių jėgų socialistai išsiskyrė siekiu taikiai ir demokratiniu keliu sureguliuoti įtemptus lenkų ir lietuvių santykius. Geriausiu metodu laikė federacijos, panašios į Liublino uniją, koncepciją. Ji turėjo būti įgyvendinta taikiai ir demokratiškai. Šią koncepciją socialistai propagavo dar Lenkijai esant Rusijos imperijos sudėtyje ir pirmaisiais nepriklausomybės metais. Kai federacijos programa galutinai žlugo (kilus Lenkijos karui su bolševikais, kuris baigėsi Rygos taika), socialistai suformulavo teritorinės autonomijos Lenkijos srityse, kuriose kompaktiškai gyveno lietuviai, projektą. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui ir pokariu jie vėl grįžo prie federacijos idėjos, tikėdamiesi ją realizuoti suvienytoje Europoje arba bent jau Vidurio Rytų Europoje. Kurdami naujus projektus, jie siekė galutinai išspręsti tautines problemas ir tuo pačiu užkirtus kelią nacionalizmo bei totalitarizmo atgijimui užtikrinti ilgalaikę taiką bei saugumą regione.Reikšminiai žodžiai: Lenkijos socialistai; Lenkų socialistai; Lietuvių ir lenkų santykiai; Lietuvių klausimas; Nacionalinis klausimas; Tautinių mažumų politika; Tautinė programa; Teritorinė autonomija; Lithuanian question; Lithuanian-Polish relations; National program; National question; Policy of ethnic minority; Polish socialist; Polish socialists; Territorial autonomy.
ENAt the end of the 19th c, among all Polish political parties Socialists paid most attention to Lithuania’s issues. They carefully observed the strengthening national revival of Lithuanians and their growth of national self-awareness. They also enhanced the interest of a wider Polish society in Lithuania’s issues by covering the issues of its history and Polish-Lithuanian relations in their press and emphasising common cultural and political achievements. Among other Polish political powers, Socialists could be distinguished by the aim to take a peaceful and democratic road to regulate tense Polish-Lithuanian relations. They considered the concept of a federation similar to the Union of Lublin to be the best method. It had to be implemented in a peaceful and democratic manner. Socialists advocated this concept already when Poland was part of the Russian Empire and during the first years of independence. After the federation programme finally failed (upon the start of Polish war against Bolsheviks which resulted in the Peace of Riga), Socialists formulated the project of territorial autonomy in Polish areas where Lithuanians compactly lived. Upon the start of World War II and during the post-war period they resumed the idea of the federation, expecting to realise it in unified Europe or at least in Central-Eastern Europe. By creating new projects they sought to finally solve national problems and by preventing the revival of nationalism and totalitarianism to ensure long-term peace and security in the region.
