LTAntologijos tikslas - parodyti, kokiuose rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti informacijos apie dailę (kūrinius, jų autorius, užsakovus, vartotojus ir kt.) ir atskleisti tų šaltinių pobūdį bei įvairovę. Pristatymui pasirinktas tipologinis principas. Aptariami dažniausiai pasitaikantys, labiausiai paplitę rašytinių šaltinių tipai, suskirsčius juos į penkias dideles grupes: (i) dailėtyros tekstus, t. y. specialistų tekstus apie dailę, dailininkus bei dailės gyvenimą; (2) norminius ir programinius tekstus, t. y. pačių dailės kūrėjų tekstus, paaiškinančius kūrybos teoriją ir praktiką; (3) egotekstus - dailininkų ir dailės pasaulio žmonių arba jų artimųjų liudijimus apie kūrybą, dailės gyvenimą, kūrinių likimą ir kt.; (4) naratyvinius tekstus, arba kitaip sakant, nuoseklius įvairių rūšių pasakojimus apie dailę ir dailės gyvenimą; (5) dokumentus - faktinę informaciją teikiančius ir dažniausiai teisinę galią turinčius tekstus, naudingus dailės istorikui. Kiekviena šaltinių grupė bei pogrupis trumpai apibūdinami skyrių ir poskyrių įvaduose, žinias apie juos praplečia ir patikslina pateikti pavyzdžiai bei jų komentarai. Mokymo tikslais parengtoje knygoje nemažai tekstų, suartinančių leidinį su akademinės šaltiniotyros veikalais. Leidinyje skelbiama daug iki šiol nepublikuotų šaltinių. Šaltiniai ne tik komentuoti laikantis akademinių reikalavimų, bet komentaruose pateikta naujų, moksliniams tyrimams aktualių įžvalgų. Kai kurių šaltinių komentarai prilygsta savarankiškoms šaltiniotyros miniatiūroms. Be abejo, rinkinio autoriai tikisi, kad antologija prisidės plėtojant Lietuvoje dar labai jauną šaltiniotyros mokslą ir tobulinant lietuviškosios dailės istorijos terminiją. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Dailės istorija; Dailės istorijos šaltinis; Dailėtyra; Lietuvių kultūra; Menotyra; Pasaulinė kultūra; Teologija; Šaltiniai; Art Criticism; Art history; Global culture; Sources for art history; Sources of Lithuanian culture; Theology.