Liminalumas ir schizmogenezė lietuviškumas kaip šventybė?
LTStraipsnyje kultūrinės antropologijos perspektyvoje gvildenama lietuviškumo tema. Keliamas klausimas: kaip formavosi tokia lietuviškumo patirtis, kuri mūsų dienų visuomenėje sukelia ne tik daugybę diskusijų, bet ir vidinių konfliktų? Autorius remiasi prielaida, jog tapatybė iš pradžių yra patiriama, o tik tada reiškiasi išorėje. Tad siekiant užčiuopti dabartinės lietuviškos tapatybės esmę, tyrinėjami jos tapsmo metai (1989–1992). Tyrime pasitelkiami du sąvokiniai instrumentai: liminalumas ir šizmogenezė. Liminalumas tekste suvokiamas kaip tapsmo būsena, o šizmogenezė žymi skilimo procesus vienalytėse atrodžiusiose pasaulėvokos formacijose. Toks procesas vyksta dėl limininiame būvyje išgyventų heterogeniškų patirčių ir naujų pasaulėvokinių struktūrų, nebūtinai adekvačių tikrovei, atsiradimo. Straipsnyje tyrinėjama lietuviškumo samprata, sutelkiant dėmesį į lietuviškojo gėrio ir sovietinio blogio binariką. Pabrėžiama, kad tyrinėjamu laikotarpiu su lietuviškumu buvo siejamos neaiškiai artikuliuotos tiesos, teisingumo, laisvės ir nepriklausomybės sąvokos. Intelektualiniame diskurse išryškėjo trys mąstymo kryptys – tautinė, individualistinė ir pragmatinė. Šiame vertybių komplekse glūdėjo šizmogenezės daigai, kurie politiniame lygmenyje ėmė skleistis ciniškumo pavidalais, o tarp intelektualų – apatija. Tai ženklino gilesnę krizę posovietinėje Lietuvoje, kuri apima visą savęs, aplinkinio pasaulio ir tikrovės suvokimo sritį ir yra glaudžiai susijusi su šiuolaikine lietuviškumo samprata.Reikšminiai žodžiai: Blogis; Gėris; Intelektualinis diskursas; Kvazimetafizika; Lietuviška tapatybė; Lietuvos nepriklausomybės dvasinėistorija; Liminalumas; Ontologija; Schizmogenezė; Tiesa; Evil; Goodness; Intellectual discourse; Kvasi-metaphysik; Liminality; Lithuanian identity; Ontology; Shismogenesis; The history of Lithuanian spiritual independence; Truth.
ENThe article analyses the theme of Lithuanian identity from the point of view of cultural anthropology. It analyses the question as to how such an experience of Lithuanian identity now provoking a number of discussions and inner conflicts formed. The article is based on the assumption that at first identity is experienced and only then it is expressed externally. Therefore, seeking to identify the nature of the contemporary Lithuanian identity, the years of development (1989–1992) thereof are analysed. Two notional instruments are used in the research: liminality and schismogenesis. Liminality in the text is perceived as the stage of becoming, whereas the schismogenesis indicates separation processes in worldview formations which seemed to be smooth. Such a process emerges due to heterogenic experiences experienced in the liminality existence and new worldview structures, which are not necessary correspondent to reality. The article analyses the concept of Lithuanian identity by focusing on the binary of the Lithuanian good and the Soviet evil. It is highlighted that during the period in question unclearly articulated notions of truth, justice, freedom and independence were related to Lithuanian identity. Three directions of thought, i.e. national, individualistic and pragmatic, emerged in the intellectual discourse. Seeds of schismogenesis developed in the complex of these virtues. It marked a deeper crisis in the post-Soviet Lithuania, which covers the whole field of self-perception, perception of the surrounding world and perception of reality, and it is closely related to the modern concept of Lithuanian identity.
