Kas sukūrė poetą Justiną Marcinkevičių?

LTStraipsnyje analizuojamas Justino Marcinkevičiaus poezijos populiarumo fenomenas. Tyrimo metodologija konstruojama iš sociokritikos, Pierre'o Bourdieu sociologijos, Umberto Eco skaitytojo tipų teorinių konceptų. Straipsnyje reflektuojama poezijos rinktinė „Amžino rūpesčio pieva“ (2005). Pirmoji poezijos patrauklumo priežastis – tradicinė kūrinių tematika, kurioje galima įžvelgti nemažai neoromantizmo potėpių. Marcinkevičiui tai yra Lietuva, kuri susideda iš gimtųjų namų, istorijos, folkloro, mitologijos, gamtos, kalbos, žmogaus ir gyvenimo sandų. Autentiškiausiai reflektuojama tautosaka, istorija ir kalba. Iš mitologijos pasiimama žmogaus ir gamtos vienovė, gamtiškasis pasaulėvaizdis. Įpindamas į savo eiles mitologiją poetas tarsi pripažįsta Mircea Eliade's kosmogonijos modelį. Aptariamoje rinktinėje mažai kultūros intertekstų, refleksijos, dialogo su Vakarų kultūra. Ši poezija pirmiausia buvo skirta XX a. 7-8 dešimtmečių lietuvių skaitytojui ir veikė kaip tautinė savigyna. Šiandien specifiškiausios – kalbos ir gyvenimo temos. Kalbai poetas pastatė vieną gražiausių paminklų. Autorius užfiksavo tą kalbos reikšmę lietuviui, jo tapatumui, kuri dominavo šimtmečius ir kuri kinta globalioje šiandieninėje pasaulio terpėje. Marcinkevičius įprasmina ištikimybę kalbai ir nekintantį asmens bei tautos tapatumą. Poetas sukūrė metaforas simbolius, kuriuos tikslingiau vadinti daiktais-simboliais (arklas, dalgis, duona, žemė, rugys, namai, bulvė, ugnis). Nesudėtingas rimavimo būdas lengvai suvokiamas skaitytojo, o akivaizdus ryšys tarp turinio ir formos garantuoja poezijos patrauklumą.Reikšminiai žodžiai: Justinas Marcinkevičius; Lietuvių poezija; Literatūros laukas; Patriotizmas; Poetas; Poezija; Populiarumas; Skaitytojas; Sociokritika; XX amžiaus lietuvių literatūra; 20th century Lithuanian literature; Field of literature; Justinas Marcinkevičius; Lithuanian poetry; Patriotism; Poet; Poetry; Popularity; Reader; Sociocriticism.

ENThe article analyses the phenomenon of popularity of Justinas Marcinkevičius’ poetry. Research methodology is constructed from sociocriticism, Pierre Bourdieu’s sociology, and theoretical concepts of reader types by Umberto Eco. The article reflects on a collection of poetry “Amžino rūpesčio pieva” (2005). The first reason behind the attractiveness of his poetry is traditional topics with quite a few strokes of neo-romanticism. For J.Marcinkevičius this is Lithuania made up of home, history, folklore, mythology, nature, language, human, and life. The most authentic reflection is on folklore, history, and language. Mythology provides oneness between a human and nature, natural worldview. By weaving mythology into his verses the poet seemingly recognizes the cosmogonic model of Mircea Eliade. This particular collection has little cultural intertextuality, reflection, dialogue with Western culture. This poetry was first of all intended for a Lithuanian reader of the 60-70’s of the 20th century and acted as a form of national self-defence. Today the most specific are themes of language and life. The poet built one of the most beautiful monuments to language. The author captured that linguistic meaning to a Lithuanian, national identity which had dominated for centuries and which changes in the global world medium today. J.Marcinkevičius gives meaning to loyalty to language and the constant identity of a person and nation. The poet created symbols metaphors which more specifically should be called things symbols (plough, scythe, bread, land, rye, home, potato, fire). His simple rhyme is easy to understand and the evident connection between the content and form ensures attractiveness of his poetry.