Tiriantysis subjektas vs tiriamasis objektas : Jono Meko kūrybos analizės metodologinės prieigos

LTStraipsnio tikslas – išanalizuoti, kaip Vakarų mokslo filosofijoje keitėsi tiriančiojo subjekto (mokslininko) santykis su tyrimų objektais. Dėmesį šiai problemai savo darbuose yra skyrę Aristotelis, Georgas Hegelis, Gilles`is Deleuze`as, Felixas Guattari ir Jacques`as Derrida. Šių autorių pasirinkimas motyvuojamas tuo, kad jų veikalai žymi mokslininko santykio su tyrimų objektais slinktis. Jas įdomiausia tirti, klausiant, kaip buvo suprantamas subjekto ir objekto opozicijos narių priešingumas; kuris narys kiekvieno iš šių keturių filosofų darbuose akcentuojamas kaip svarbesnis. Straipsnyje rūpi ir paaiškinti, ar minėti mokslo filosofai kalba apie tiriamųjų objektų hierarchiją. Siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką literatūrologo ir kino tyrėjo pasirinktas santykis su Jono Meko literatūriniais kūriniais ir filmais gali turėti tyrimų rezultatams. Keliami uždaviniai suprasti, kas, vadovaujantis viena ar kita iš keturių tyrimų strategijų (padiktuotų subjekto vs objekto santykio sampratos Vakarų mokslo filosofijoje) svarbiau – pats mokslininkas, jo patirtis ar vis dėlto Meko kūryba, kuriai tiriantysis subjektas neturi teisės primesti savo išankstinių nuostatų; ar Meko kūrinių interpretacijų galimybės turi ribas ir pagaliau – ar yra pagrindo kalbėti apie tam tikrą reikšmių hierarchiją avangardisto kūriniuose. Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, ar galima Meko kūrybos periodizacija pagal tai, kokį tiriančiojo santykį su objektais diktuoja pačių kūrinių reikšmių sistema arba chaosas.Reikšminiai žodžiai: Aristotelis; Dekonstrukcija; Hegelis; Interpretacija; Jacques Derrida; Jonas Mekas; Metodologija; Objektas; Objektas vs. subjektas; Rizoma; Tyrėjas; Vakarų mokslo filosofija, subjektas; Aristoteles; Deconstruction; Hegel; Interpretation; Jacques Derrida; Jonas Mekas; Methodology; Object; Object vs. subject; Researcher; Rhizome; Subject; Western scientific philosophy.

ENThe article discusses the change in the relationship between the scientist and subjects of research in Western scientific philosophy basing on the works by Aristotle, Hegel, Deleuze, Guattari and Derrida, since they mark the shift in the relationship between the scientist and research subjects. The article makes an attempt to answer the question whether said philosophers were talking about the hierarchy of the subjects of research. Such theoretical aims have been formulated for practical reasons as there is an attempt to find out the possible impact of the relationship selected by a literary and film critic with Mekas's literary works and films on the results of research. The objectives have been raised to understand, basing on one or another research strategies out of four (set by the concept researcher vs subject in Western scientific philosophy) what is more important - the scientist himself and his experience or Mekas's works where the researcher has no right to force their own preconceived ideas; whether interpretation possibilities of Mekas's works are limited, and finally, whether there are grounds to talk about a certain hierarchy of meanings in avant-garde works. The article seeks to answer the question whether the periodization of Mekas's works is possible in accordance with the relationship between the researcher and research subjects determined by the system of meanings of the works themselves or by chaos. [text from author]