Premier Białoruskiej Republiki Ludowej Antoni Łuckiewicz wobec polskich i litewskich aspiracji do Wileńszczyzny i Grodzieńszczyzny

LT1918 m. buvusių Vilniaus ir Gardino gubernijų teritorija tapo Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos konflikto priežastimi. Nuo XIX a. pabaigos abu šie regionai laikyti baltarusių etnografinėmis žemėmis su savo ribomis. Straipsnyje analizuojamos Antono Łuckiewicziaus, garsaus baltarusių judėjimo lyderio, idėjos dėl Vilniaus ir Gardino regionų teritorinės priklausomybės. 1918 m. lapkričio mėn. A. Łuckiewiczius tapo ministru pirmininku, ketvirtosios vyriausybės vadovu, ir ėjo šias pareigas daugiau nei metus. Nuo pat politinės karjeros pradžios jis siekė suvienyti visas baltarusių žemes, tame tarpe Vilniaus ir Gardino regionus. A. Łuckiewiczius, vadinamųjų „kraštiečių“ ( „krajowcy“ ) atstovas, ieškojo buvusių Abiejų Tautų Respublikos šalių jungčių galimybių. A. Łuckiewicziaus kabinetas dirbo labai sudėtingu laikotarpiu, aktyviai kūrė Baltarusijos Liaudies Respubliką (BLR). Priversti palikti Minską, BLR vadovai ieškojo sąjungininkų tarp Vakarų valstybių ir savo kaimynų. Pirmiausiai ieškota palaikymo atkurtoje Lietuvos Respublikoje, bet tai sukėlė staigų konfliktą tarp abiejų šalių. 1919 m. pabaigoje, Lenkijos kariuomenei užėmus didelę dalį Vakarų Baltarusijos, atgimė BLR ir Lenkijos federacijos idėja. Galiausiai Lenkijos pusė atmetė federacijos idėją, o Baltarusijos vadovai pasidalino į dvi frakcijas. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Antonas Luckievičius; Baltarusijos Liaudies Respublika; Baltarusijos valstybingumo problema; Baltarusių politikai; Baltarusių-lietuvių-lenkų santykiai; Gardinas; Gardino regionas; Lietuvių ir baltarusių santykiai; Vilniaus kraštas; Vilnius; Anton Luckievich; Belarusian People's Republic; Belarusian politicians; Belarusian-Polish-Lithuanian relations; Grodna region; Grodno; Lithuanian-Belarusian relations; The problem of Belarusian sovereign state; Vilnius; Vilnius region.

ENIn 1918 territory of former guberniyas of Vilna and Grodna, became a scene of territorial conflict between Poland, Lithuania and Belarus. All of those subjects seen the above-mentioned territory, regarded at the end of 19th century as a Belarusian ethnographical area, within their borders. In this article, in broad context were shown ideas of Anton Luckievich, recognized authority in Belarusian movement, on the territorial appurtenance of Vilna and Grodna region. Luckievich became a prime minister in November 1918, as a fourth head of government, and held this office for more than year. From the beginning in the political agenda he was opting for unification of all Belarusian lands, including Vilna and Grodna regions, within the borders of Belarus. Luckievich, as a representative of so called landers' ("krajowcy") option, was seeking for an opportunity of connections among the countries on the former Polish-Lithuanian Commonwealth. Period of Luckievich's cabinet was one of the hardest, but on the other hand very active in politics of BPR. Forced to leave Minsk, authorities of BPR sought allies, among the Western powers and among their neighbours. At the beginning he started to look for support in reviving Republic of Lithuania, which in effect led to a sharp conflict between the BPR and the Lithuanians. After the seizure of large territories of Western Belarus by the Polish Army at the end of 1919, revived the ideas of federation between BPR and the Poland. Finally from the Polish side the idea of federation was abandoned, and BPR authorities splitted into two fractions. [text from author]