LTLietuvoje šiuo metu nedarbo problema yra viena iš aktualiausių. Šio makroekonominio rodiklio didėjimas yra vienas iš svarbiausių ekonomikos nuosmukio požymių bei viena opiausių problemų, paliečiančių kiekvieną šalies gyventoją. Straipsnio tikslas – išanalizuoti neigiamas nedarbo pasekmes darbo užmokesčiui teoriniu aspektu ir atlikti nedarbo lygio poveikio darbo užmokesčiui vertinimą Lietuvos pavyzdžiu. Išanalizavus 1998-2010 m. laikotarpio Lietuvos nedarbo lygio ir darbo užmokesčio valstybės ir privačiame sektoriuose duomenis, buvo nustatyta, kad tarp nedarbo lygio ir vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, tiek valstybės tiek ir privačiame sektoriuje, egzistuoja stiprus atvirkštinis ryšys. Stipresnis nedarbo poveikis darbo užmokesčiui, valstybės ir privačiame sektoriuose, metiniais duomenimis, nustatytas bendru laikotarpiu. Ketvirtiniais duomenimis nustatytas nedarbo lygio didėjimo laikotarpiu – valstybės sektoriuje, o privačiame – nedarbo lygio mažėjimo laikotarpiu. Nedarbas stipresnį poveikį ilguoju ir nedarbo mažėjimo laikotarpiu, naudojant tiek metinius tiek ir ketvirtinius duomenis, turėjo privataus sektoriaus darbo užmokesčiui, o tai rodo, kad lankstesnis darbo užmokestis nedarbo lygio atžvilgiu yra privačiame sektoriuje, nei valstybės sektoriuje. Tačiau nedarbo lygio didėjimo laikotarpiu, naudojant ketvirtinius duomenis, stipresnis neigiamas nedarbo poveikis buvo nustatytas valstybės sektoriuje.Reikšminiai žodžiai: Atlyginimai Lietuvoje; Darbo užmokestis Lietuvoje; Nedarbo lygis; Ryšys; Connection; Unemployment rate; Wages in Lithuania.
ENThe article deals with treatises of different Lithuanian and foreign economists on the existence of relation between unemployment rate and wages. Statistic information of Lithuania on unemployment rate and wages within the period of 1998-2010 is analysed in the practical part of the article. On the basis of correlation coefficients and regression equation calculated it is tried to determine in which period, 2001-2007 or 2008-2010, the relation between unemployment rate and wages in the public and private sector within the period of 1998-2010 does exist. In order to determine the existence of the above relation as precisely as possible, correlation coefficient of each period has been calculated including distinguished annual and quarterly data. The strength of interrelationship between the indices under analysis has been determined on the basis coefficients calculated. [From the publication]