LTSavo naratyviu vaizdingumu bei ritualais bažnytinės procesijos buvo viena populiariausių pamaldumo formų. Be ypatingomis progomis rengiamų bei kasmetinių eisenų, jos dar vykdavo ir kiekvieną sekmadienį. Tad bažnytinės procesijos buvo neatskiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo dalis, atspindinti to meto visuomenės pasaulėžiūrą. Tačiau Lietuvos istoriografijoje bažnytinės procesijos iki šiol rimtesnio dėmesio nesusilaukė. Jos menkai tyrinėtos ir dailėtyros aspektu. Monografijoje, remiantis XVII-XVIII a. rašytiniais šaltiniais, aptariama LDK bažnytinių procesijų istorija ir meninis apipavidalinimas. Aptariamų procesijų geografinės ribos apima dviejų LDK vyskupijų – Vilniaus ir Žemaičių – teritorijas. Rašytiniai šaltiniai padėjo išsiaiškinti procesijų tipus, jų rengimo dinamiką ir jos kaitą XVII-XVIII a., nustatyti meninio procesijų apipavidalinimo principus ir jų priklausomybę nuo procesijos tipo bei kitų faktorių. Didžiausią knygoje panaudotų rašytinių šaltinių dalį sudaro bažnyčių inventoriai ir vizitacijų aktai. Juose rasta informacijos apie konkrečius procesijų reikmenis – jų kiekį, laikymo vietą, išvaizdą. Kartais nurodomi net įsigijimo metai ar aukotojų pavardės. Gerokai mažesnę rašytinių šaltinių grupę sudaro brolijų, bažnyčių ir vienuolynų pajamų bei išlaidų knygos. Jos teikia informacijos ne tik apie konkrečius daiktus, bet ir nurodo su jais susijusias išlaidas. Knygos prieduose publikuojami ypatingomis progomis vykusių iškilmių aprašymų vertimai į lietuvių kalbą, pateikiamos duomenų apie šaltiniuose minimus procesijų atributus lentelės.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Katalikų bažnyčia; Apeigos; Vienuolijos; Maldininkai; Procesijos; Procesijų atributai; Statulos; Vėliavos; The Grand Duchy of Lithuania; The Catholic Church; Rituals; Monastic orders; Religious devotees; Processions; Procession attributes; Statues; Banners.
ENWith their narrative picturesqueness and rituals ecclesiastical processions were among the most popular forms of devotion. In addition to processions arranged on special occasions and yearly processions, they took place every Sunday. Thus ecclesiastical processions were an integral part of public life in the Grand Duchy of Lithuania (GDL), reflecting the world outlook of contemporary society. However, ecclesiastical processions have not yet received a more serious attention in Lithuanian historiography. They have been poorly investigated in the aspect of art criticism as well. Based on written sources of the 17th–18th c., the monograph discusses the history and artistic design of GDL ecclesiastical processions. The geographical scope of the processions covers the territories of two GDL dioceses, i.e. Vilnius and Samogitia. Written sources helped to establish the types of processions, the dynamics of their organisation and change in the 17th–18th c., identify the principles of artistic design of processions and their dependency on the procession type and other factors. Church inventory and visitation acts constitute the major part of written sources used in the book. They contain information about the concrete procession attributes: their quantity, place of storage and appearance. The year of acquisition or donors’ names are sometimes indicated. A much smaller group of written sources consists of the books of revenue and expenditure of fraternities, churches and monasteries. They not only provide information about concrete items, but indicate related expenses. The appendixes of the book publish the translations of descriptions of feasts held on special occasions into Lithuanian and present tables of data on the procession attributes mentioned in sources.