Kas ir kada suprojektavo Kvėdarnos bažnyčią?
LTStraipsnyje mėginama aiškintis, kas ir kada suprojektavo Kvėdarnos bažnyčią. Teigiama, XX amžiaus pirmoje puseje buvo suprojektuota ir pastatyta daug naujų bažnyčių, kurias projektavo ne tik Lietuvos architektai, bet ir apskrityse dirbę statybos technikai, dažnai neturėję tokio darbo patirties ir tam darbui reikalingo specialaus meninio išsilavinimo. Autorius pažymi, kad daugiausia vyravo kompromisiniai sprendimai: modifikuotų istorinių stilių bažnyčių architektūra būdavo praturtinama modernistinės architektūros elementais. Prie tokių straipsnyje priskiriama ir turinti Kvėdarnos Šv. Mergelės marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia. Straipsnyje aprašomi Liublino unijos metais įsteigtos Kvėdarnos bažnyčios išbadymai: reformacija, gaisrai, perstatymai, pavadinimo kaita. Po 1915 m. gaisro buvo planuojama greitai pastatyti naują romantinio neobaroko stiliaus bažnyčią. Autoriuas manymu, dar XIX amžiuje ketinta statyti bažnyčią pagal T. Tišeckio projektą, bet to nebuvo padaryta, tačiau šis projektas prisimintas po 1915 metų gaisro. Kvėdarnos bažnyčios statytojų turėtą XIX amžiaus projektą Statybos inspekcija patvirtino 1930 metais kaip inžinieriaus R. Steikūno projektą. Dėl projekto panašumo į T. Tičeckio projektą, manoma, kad R.Steikūnui šis projektas galėjo būti prisikiriamas neteisėtai. Naujas R. Steikūno parengtas Kvėdarnos bažnyčios projektas buvo patvirtintas 1936 metais. Straipsnyje aprašomos šio projekto detalės, Kvėdarnos bažnyčios architektūra lyginama su kitų tuo laikotarpiu statytų kitų architektų projektuotų bažnyčių architektūra.Reikšminiai žodžiai: Architektai; Architektūra; Architektūros projektavimas; Bažnyčios; Bažnyčių architektūra; Biržai; Istorija; Kraštotyra; Kvėdarna; Miesteliai; Plungė; Projektai; Projektavimas; Rajonai; Romanas Steikūnas; Romantizmas; Tomas Tišeckis; Šilalė; Žemaitija (Samogitia); Architects; Architectural design; Architecture; Biržai; Church; Church architecture; Designing; Districts; History; Kvėdarna; Lithuania; Plungė; Project; Regional studies; Romanas Steikūnas; Romanticism; Samogitia; Tomas Tišeckis; Town; Šilalė.
ENThe article endeavours to find out when the Church of Kvėdarna was designed and who was the architect. It is stated that in the first half of the 20th century a great number of new churches were designed and built. These churches were designed not only by Lithuanian architects, but also by construction technicians working in counties. Many of them had no previous experience and special artistic education necessary for such a work. The author notes that compromise decisions prevailed: architecture of churches of modified historic styles was enriched with elements of modern architecture. The author of the article believes that the Church of Kvėdarna is one of these churches. The article describes the challenges the church of Kvėdarna, established in the period of the Union of Lublin, faced: the Reformation, fires, reconstructions, changes in the name. After the fire of 1915, the construction of a new church in the style of Neo-Baroque was planned. The author believes that the construction of this churched was planned in the 19th century as per T. Tišeckis’ design, however, this project was not implemented. It was fulfilled only in 1915 after the fire. The construction project of the Church of Kvėdarna of the 19th century was approved by the Construction Inspectorate in 1930 as the project of the engineer R. Steikūnas. There is an opinion that it was not R. Steikūnas’ project due to its huge resemblance to T. Tičeckis’ project. The new project of the Church of Kvėdarna was drafted by R. Steikūnas and approved in 1936. The article describes the project in detail, and the architecture of the Church of Kvėdarna is compared with the architecture of other churches built at that period.
