Nauji žydų svetimumo aspektai XX amžiaus trečiojo-ketvirtojo dešimtmečių lietuvių periodikoje

LTStraipsnyje analizuojama publikacijų „žydų klausimu“ retorikos kaita Lietuvos spaudoje. Tradiciškai Lietuvos spaudoje žydų bendruomenė būdavo apibūdinama kaip probleminė tautinė mažuma. Teigta, kad žydai nepalaiko Lietuvos siekių, kad bendrauja užsienio kalbomis (pirmiausiai, rusų ir vokiečių k.), o ne lietuvių kalba. Be to, visuotinai laikytasi požiūrio, kad žydai dominuoja Lietuvos ekonominiame gyvenime. Tokia nuomonė vyravo 1920-1930 m.; tačiau tuo pat metu jau pasirodo kitokių nuostatų, atspindinčių Lietuvos mentaliteto pokyčius, ypatingai nauja idėja, jog kiekviena Lietuvos visuomenės grupė turi žinoti savo vietą ir atlikti tam tikrą vaidmenį. Kalbėdami apie žydų bendruomenę vis daugiau autorių kelia žydų atsiribojimo (dėl tautinio mąstymo ypatumų ar net rasės) klausimą. Jie teigia, kad žydai negali pasikeisti, todėl sunku juos lituanizuoti ar įdiegti jų bendruomenėje pro-lietuviškas pažiūras. Todėl žydų ir lietuvių bendruomenės turi žinoti savo statusą bei padėtį visuomenėje. Lietuviai laikyti valstybės savininkais, o žydai skatinti priimti šią idėją, siekiant išvengti konfliktų tuo klausimu ateityje. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: 1920-1930 m.; 1920-1940; Lietuvių ir žydų santykiai; Lietuvos periodika; Retorinis tapatinimas; Susvetimėjimo aspektai; Tautiniai santykiai; Tautinė politika; Įvaizdis; Žydų klausimas; 1920-1940; Accepted view; Aspects of alienation; Jewish question; Lithuanian periodical press; Lithuanian-Jewish relations; National policy; National relations; Rhetoric identify.

ENThe article presents an analysis of the transformations of rhetoric identified in the Lithuanian press in the publications on the "Jewish question". The established tradition of the Lithuanian press was to picture the Lithuanian Jewish community as a problematic national minority. There were statements voiced to the effect that Jews did not support the main goals of Lithuania, that instead of Lithuanian they were using foreign languages (first of all, Russian and German) for communication. In addition, the generally accepted view was that Jews were over-dominating in Lithuanian economic life. Such opinions were still common in the 1920s and 1930s; however, at that time slightly different attitudes were already emerging reflecting some changes in the Lithuanian mentality, especially the idea that every group within the Lithuanian society should know its place and perform a particular role. As regards the rhetoric concerning the Jewish community, more authors began to escalate the question of Jewish alienation based on differences in national psychology or even race. They argued that Jews were not able to change in principle, and it could be difficult to Lithuanize them or to make them more pro-Lithuanian. It is due to this reason that both Jews and Lithuanians should know the status and position of both communities in the society. Lithuanians were seen as owners of the state, and Jews were encouraged to accept this idea in order to avoid conflicts on this issue in the future. [text from author]