"Bloga" kalba ir sociolingvistinė kompetencija

LTStraipsnyje pristatomas vieno žurnalisto (toliau – N) viešosios kalbos tyrimas. Tyrimą paskatino prielaida, kad žurnalistas N, normintojų peikiamas už prastą, netaisyklingą kalbą, kirčiavimo klaidas, kalbos „parazitus“, slaviškų elementų „prikergimą“, žargoną ir t. t., iš tiesų išsiskiria gera sociolingvistinė kompetencija. Iš kalbos stiliaus įvairių žanrų laidose analizės matyti, kad žurnalistas N puikiai jaučia skirtingų žanrų laidų reikalavimus kalbai, geba prisitaikyti prie pašnekovų ir taikliai parinkti skirtingų formalumo lygių kalbos (ypač leksikos) elementus. Santykis žurnalisto N kalboje tarp neformaliojo ir formaliojo stiliaus elementų akivaizdžiai kinta. Pramoginėse laidose, pokalbiuose su gerai pažįstamais, panašaus amžiaus pašnekovais N palaiko savo kaip pramogų pasaulio ir jaunimo kultūros veikėjo įvaizdį – jo kalboje daug ryškių neformaliojo stiliaus bruožų (ypač žargoninės leksikos). Toje pačioje laidoje bendraudamas su eruditu, autoritetingu, vyresnio amžiaus žmogumi, žurnalistas N išlaiko pusiausvyrą tarp pagarbaus santykio su pašnekovu (nebelieka žargoninės leksikos, keiksmažodžių) ir neformaliojo pramoginės humoro laidos žanro (vyrauja morfologiniai neformaliojo stiliaus bruožai). Esminis N kalbos skirtumas tarp pramoginių laidų ir kitų žanrų laidų (pokalbių šou ir debatų) – dažniau vartojamos neredukuotos morfologinės formos, būdingos formaliajam stiliui. Tyrimo rezultatai rodo, kad žurnalistas N puikiai geba derinti kalbą tiek atsižvelgdamas į laidos žanrą, tiek į savo vaidmenį, tiek į pašnekovą, o tai yra geros sociolingvistinės kompetencijos ženklas.Reikšminiai žodžiai: Atvejo tyrimas; Formalusis stilius; Kalbos norma; Laida; Masinės informacijos priemonių kalba; Neformalusis stilius; Sociolingvistinis tyrimas; Sociolingvistinė kompetencija; Viešoji kalba; Žanras; Case study; Formal style; Genre; Informal style; Language normativism; Media language; Programme; Sociolinguistic approach; Sociolinguistic competence.

ENIn the traditional view of language normativism, each variety of language that does not correspond to the ideal standard is viewed as "bad", particularly in the case of media language. However, a sociolinguistic approach to language stresses the point that neither language varieties nor speakers should be judged as better or worse. The main question that we should be concerned with is the communicative and sociolinguistic competence of the speaker. The article offers a discussion of a case study dealing with the language used by a well known Lithuanian TV journalist who, for his digression from standard norms, is highly criticised as a bad speaker. In contrast to this view, the article shows that in fact the journalist's ability to move from one register to another on the formal-informal scale while communicating with his interlocutors on different TV and radio programmes is reflected in the language he uses; moreover, this skill is seen as one of the main indicators of his sociolinguistic competence. The analysis demonstrates how the journalist adapts his speech in accordance with the needs of the audience and the interlocutors depending on the genre of the programme. [text from author]