Intelektualų neformalių grupių veikimo bruožai ir opozicinės nuostatos sovietinėje Lietuvoje

LTStraipsnyje analizuojami intelektualų socialiniai ryšiai ir įvairių neformalių grupių veikla sovietmečio pabaigoje Lietuvoje. Tyrimui naudoti 9 interviu, atsiminimai, dienoraščiai ir KGB dokumentai. Dėl šių tinklų bei tam tikrų oficialių privilegijų, kurias turėjo inteligentija sovietų viešajame gyvenime, galėta kartais išvengti ideologinės kontrolės ir puoselėti alternatyvias vertybes bei diskursus, oficialią ir neoficialią kultūrą. Tokia nesisteminga veikla vykdyta įvairiais būdais: klasikinės filosofijos tekstų leidyba „Minties“ leidykloje, neideologinės paskaitos universitetuose, autentiško folkloro judėjimas ir kultūros paveldo apsauga, individualių išraiškos priemonių paieška mene, poezijoje ir pan. Nors daugumos ideologijai priešiškų idėjų sklaida būdavo anksčiau ar vėliau sustabdoma, į grupes (pasitikėjimo, solidarumo ir pilietinio aktyvumo pagrindu) susibūrę intelektualai rasdavo naujas pasipriešinimo formas. Kita vertus, viešas dalyvavimas sovietiniame gyvenime reikalavo paklusti (savanoriškai arba ne) tam tikroms ideologinėms taisyklėms.Ideologinis režimas siekė sukurti „naują žmogų“. Lietuvos inteligentai puoselėjo alternatyvią „mes“ tapatybę, demonstruodami skirtumą tarp „mūsų“ ir „jų“ (lojalių sovietams žmonių). Nors kai kurie opozicinių pažiūrų disidentai, emigrantai ar kiti asmenys dalyvavo „mūsų“ grupės veikloje, jie turėjo kitokią pilietinę tapatybę , priešišką sovietiniam režimui. „Mūsų“ grupės požiūriu jie turėtų būti vadinami „kitais“ . Šios trys kolektyvinės tapatybės – „kiti“, „mes“ ir „jie“ –, kartu su išplėtotais ryšiais tarp jų, suteikė galimybę ieškoti alternatyvių tikslų sudėtingomis socialinėmis, ekonominėmis ir politinėmis sovietinio gyvenimo sąlygomis. Be to, neformalios Lietuvos intelektualų grupės, pasinaudodamos situacija, kai viešasis gyvenimas tapo mažiau suvaržytas ir Sovietų Sąjungoje pradėtos struktūrinės reformos, įkūrė naują socialinį (vėliau – politinį) judėjimą – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Alternatyvus veikimas; Antanas Rybelis; Bronislavas Genzelis; Bronislavas Kuzmickas; Gražina Martinaitienė; Ingė Lukšaitė; Intelektualai; Kultūrinis elitas; Marcelijus Martinaitis; Neformalios grupės; Opozicija; Prisitaikymas; Romualdas Ozolas; Sovietmetis; Sąjūdis; Tinklai; Vaclovas Bagdonavičius; Vanda Zaborskaitė; Adaptability; Alternative action; Antanas Rybelis; Bronislavas Genzelis; Bronislavas Kuzmickas; Cultural elite; Gražina Martinaitienė; Informal groups; Ingė Lukšaitė; Intellctuals; Intellectuals; Marcelijus Martinaitis; Networks; Opposition; Romualdas Ozolas; Soviet period; Sąjūdis; Vaclovas Bagdonavičius; Vanda Zaborskaitė.

ENThe article presents a description of social networks and activities of various informal groups among intellectuals in the late Soviet period in Lithuania. The analysed material includes 9 interviews, memoirs, diaries, and KGB documents. Because of these networks and certain official privileges which intelligentsia obtained in Soviet public life to demonstrate alternative virtues and discourses, official and unofficial culture could sometimes escape ideological control. Such non-systematic activities took different forms: publication of classical philosophical texts by "Mintis" publishing house, unideologized lectures read at universities, a movement for authentic folklore and protection of cultural heritage, search for individual forms of expression in art and poetry, etc. Though most of the new unidealogized ideas were sooner or later brought to an end, intellectuals, who constructed groups with trust, solidarity, and civic engagement, found new forms of nonconformist behaviour. On the other hand, such a public engagement in soviet life demanded to obey (voluntarily or not) certain ideological rules.The ideological regime aimed at building "a new man". To resist this, Lithuanian intellectuals strived to construct an alternative "us" identity, which was an effort to demonstrate "our" distinctiveness from "them" (i.e. people which were loyal to or manipulated by the Soviets). Even though some dissidents, emigrants or other individuals with oppositional attitudes participated in "our" groups, they had a different civic identity which was constructed in opposition to the soviet rule. They can be considered as "others" from the perspective of "our" groups. These three collective identities - "others", "us", and "them"- as well as interaction among them provided a possibility to search for alternative aims under the complicated circumstances of social, economic and political Soviet life. In addition, informal groups of Lithuanian intellectuals took advantage of the situation and launched a new social (later, political) movement of Sąjūdis when public life finally got more unconstrained and the Soviet Union turned to structural reforms in the late 1980's. [text from author]