LTStraipsnio tikslas - nustatyti šeimose vartojamų gimtosios tarmės ir bendrinės lietuvių kalbos santykį bei jo poveikį vaiko kalbos formavimuisi. Autorė savo tyrimui pasitelkė pokalbio analizės metodą, o vėliau, taikydama tekstynų lingvistikos metodą, ištyrė tarminių ir bendrinės kalbos ypatybių santykį vaiko kalboje. Straipsnyje, remiantis tyrimo duomenis, teigiama, kad bendraudami su vaiku tėvai ne tik siekia sėkmingos komunikacijos, bet ir stengiasi kuo anksčiau išmokyti vaiką taisyklingai kalbėti. Nusprendę išmokyti vaiką bendrinės kalbos, tėvai pradeda ne tik kalbėti su vaiku ta kalba, bet ir taisyti, performuluoti tarminių ypatybių turinčius vaiko pasakymus. Pastebima, kad tėvai intuityviai stengiasi neišgąsdinti, nenuvilti vaiko ir įvairiomis kalbinėmis bei komunikacinėmis priemonėmis bando padėti jam pamažu pereiti prie kitos - bendrinės kalbos - atmainos. Apibendrinus tyrimo rezultatus, konstatuojama, kad dėl kalbinės aplinkos tirtos mergaitės kalboje ankstyviausiu laikotarpiu buvo dvejopų fonetikos ir gramatikos elementų: tėvų gimtosios tarmės ir bendrinės lietuvių kalbos. Tėvams nusprendus mokyti vaiką kalbėti bendrine kalba ir nuosekliai laikantis šio sprendimo, gramatinė ir fonetinė tarmės sistema mergaitės kalboje pradėjo sparčiai nykti. Todėl daroma išvada, kad dėl tam tikro nuoseklaus tėvų kalbinio elgesio (taisymų, performulavimų) vaiko kalboje gali labai greitai (tiriamuoju atveju - per nepilnus metus) beveik visiškai išnykti viena iš lygiavertiškai besiformavusių kalbos sistemų.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė lietuvių kalba; Gramatinė ir fonetinė sistema; Komunikacinė strategija; Tarminė kalba; Tarmė; Vaikų kalba; Child language; Child speech; Communicative strategy; Dialect; Dialectal Lithuanian; Grammatical and phonetical system; Standard Lithuanian; Standardt Lithuanian.
ENThe case study presented in the paper is based on a longitudinal data of a Lithuanian family. A typical present-day linguistic situation was observed: between themselves both parents were speaking a dialect, but both of them used Standard Lithuanian when they addressed their child. The research focuses on the parental reactions to dialectal utterances of the child, and the results of data analysis show that the parents tended to correct and reformulate most of the dialectal utterances of the child. Though the child did not react to these corrections directly, in the data collected during a later period of her observation dialectal forms became scarce, and by 2;8 they had almost disappeared. The results of the analysis clearly demonstrate the importance of child-directed speech and provoke a discussion about parental communicative strategies. In our case, in almost a year's time the girl lost the acquired phonetic and grammatical features that distinguished her dialect, which were replaced by Standard Lithuanian. [text from author]