Prievarta prieš vaikus : pradinių klasių mokinių patirties ir elgesio analizė

LTSiekiant atskleisti pradinių klasių moksleivių fizinės ir emocinės prievartos patirtį, žinias, kaip elgtis prievartos situacijose, impulsyvias reakcijas į grėsmę, atliktas tyrimas, kuriame apklausta 191 pradinių klasių moksleivis (115 mergaičių ir 76 berniukai 7-10 m. amžiaus), besimokantis Lietuvos miestų ir rajonų bendrojo lavinimo mokyklose. Atlikta gautų rezultatų analizė leidžia teigti, kad vaikai yra sukaupę nemažą fizinės ir emocinės prievartos patirtį, tačiau nepakankamai žino, kaip reikia elgtis tikėtinos prievartos atveju ir impulsyviai reaguoja į grėsmę. Modeliuojant prievartos situacijas, paaiškėjo, kad beveik pusė tyrime dalyvavusių vaikų patiria fizinę ir emocinę prievartą. Išryškėjo, kad emocinę prievartą vaikai dažniausiai patiria šeimose, o fizinės prievartos aktai dažniausiai vyksta mokykloje tarp bendraamžių. Akcentuotina, kad fizinę, o ypač emocinę prievartą prieš vaikus gana dažnai taiko pedagogai. Nagrinėjant vaikų žinias apie savo elgesį prievartos situacijose, nustatyta, jog daugiau nei pusės tiriamųjų žinios nėra pakankamai išsamios: vaikai neišmano, ką turėtų daryti po pasikėsinimo, kur kreiptis pagalbos, nežino elementarių savigynos būdų ir beveik visai neturi žinių apie savo teises. Dominuojantys vaikų reagavimo būdai yra pasyvūs pagalbos lūkesčiai ir šiek tiek aktyvesnis reakcijos tipas - pagalbos paieška. Berniukai kur kas dažniau šeimoje patiria fizinę prievartą nei mergaitės, o mieste gyvenantys vaikai, skirtingai nei gyvenantys kaime, pasižymi pakankamu žinių lygiu apie savo elgesį prievartos situacijose.Reikšminiai žodžiai: Elgesys; Patirtis; Pradinių klasių mokiniai; Pradinė mokykla; Prievarta; Socialinės grupės; Vaikai; Šeima; Behaviuor; Children; Expierence; Family; Primary school; Primary students; Social groups; Violence.

ENIt is very significant to investigate the pre-violent situational model in researches concerned with violence against children - the relationship between the victim and the aggressor, certain features of the situation development, the ways out of the situation. It is relevant to know how much children know about their roles, possible decisions which might be taken in the event of violence, children's expectations from a possible aggressor. That is why the aim of this work is to analyze knowledge of young school-age children about their behavior in dangerous situations, expectations in the event of the experienced violence and about a possible behavior in violence situations (emotional-reactive initiative type). The object of the work is knowledge of young school-age pupils about their behavior, expectations and possible behavior in the event of the experienced violence. In the research we used the test of knowledge, projected methods and modulated possible violence with 191 children from seven to ten years old. According to the research data such conclusions were formulated: children's from various social groups expectations are different: emotions and violence are usually expected in the family group. Behavior knowledge of the young school-age child is insufficient (they are not comprehensive). Children whose knowledge about their behavior with an unknown person is considered as sufficient, are usually passive to reaction types (help expectations) in violence situations and their expectations in the possible violence situations are of adequate nature. [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Edukologija / Education