Pradinukų matematinių gebėjimų diagnostinių-didaktinių testų skaitinės kokybės charakteristikos
LTSiekiant įvertinti ketvirtų klasių moksleivių matematinių gebėjimų diagnostinių-didaktinių testų kokybės skaitines charakteristikas, atliktas mokinių testavimas. Mokiniai du kartus sprendė matematikos testus (tyrime pritaikyta D. Kiseliovos (2002) ketvirtų klasių mokinių matematinių gebėjimų diagnostikos metodika). Kiekvieno testo duomenys buvo surinkti per ne ilgiau kaip 20 dienų. Analizei buvo atrinkti tik tie darbai, kuriuos sprendė tie patys moksleiviai. Abu testus atliko 2579 moksleiviai (112 klasių) iš įvairių Lietuvos mokyklų. Didelės imties pagrindu atliktas diagnostinis-didaktinis tyrimas parodė, kad Lietuvos ketvirtų klasių mokinių matematiniai gebėjimai yra gana geri. Tuo pat metu išryškėjo ir jų matematinio išsilavinimo trūkumai: nepakankamas gebėjimas interpretuoti užduočių sprendimus ir geometrinių vaizdinių stoka. Tyrimas parodė, kad abu matematinių gebėjimų diagnostinių-didaktinių testų variantai yra lygiaverčiai, pakankamai kokybiški turinio ir konstrukcinio validumo požiūriu. Abiejų testų rezultatų skirstiniai yra šiek tiek pasislinkę į dešinę. Abiejų testų patikimumą užtikrina aukštas suskaidytos į dvi dalis užduočių aibės tapatumas (dideli tiesinės koreliacijos su Spearmano-Browno pataisa ir Guttmano koreliacijos koeficientai). Testų užduočių koreliacija su bendrais testų balais rodo, kad tyrime naudoti pakankamai informatyvūs diagnostiniai ketvirtos klasės moksleivių matematikos gebėjimų diagnostiniai-didaktiniai testai, o matematiniai gebėjimai formuojasi kaip vientisas psichopedagoginis konstruktas.Reikšminiai žodžiai: Diagnostika; Gebėjimai; Matematikos didaktika; Matematiniai testai; Matematinis testas; Testo charakteristika; Testų charakteristikos; Abilities; Diagnostics; Didactics of mathematics; Mathematics test; Test characteristics.
ENIn order to evaluate the numerical characteristics of the quality of diagnostic-didactic tests of the mathematical abilities of 4th formers, the testing of pupils was carried out. Pupils twice did maths tests (the study adapts the methodology of diagnosing the mathematical abilities of 4th formers by D. Kiseliova (2002). The data of each test were collected within 20 days. Only those works that were done by the same pupils were selected for the analysis. Both tests were performed by 2579 pupils (from 112 classes) from various Lithuanian schools. The diagnostic-didactic study, carried out on the basis of a large sample, revealed that the mathematical abilities of Lithuanian 4th formers were rather good. However, it pointed out the shortcomings in their mathematical education: insufficient ability to interpret problem solutions and the lack of geometrical constructs. The study showed that both variants of diagnostic-didactic tests of mathematical abilities are equivalent and sufficiently qualitative in terms of content and construction validity. The distributions of the results of both tests are slightly moved to the right. Reliability of both tests is ensured by a high identicalness of the problem set divided into two parts (high coefficients of linear correlation with Spearman-Brown prophecy and Guttman’s correlation). The correlation of test problems with overall test scores shows that the study used sufficiently informative diagnostic-didactic tests of mathematical abilities of 4th formers and that mathematical abilities are formed like an integral psychopedagogical construct.
