Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūrybingumo ugdymas pasakomis kaip edukacinės diagnostikos objektas

LTNors ir pripažįstama, kad pasakos ir jų kūrimas yra viena universaliausių priemonių vaikų kūrybinio potencialo plėtrai, edukologijos moksle šiuo aspektu nėra teikiama diagnostiniais tyrimais pagrįstų vertinimų. Siekiant kiekybiniu aspektu įvertinti su pasakomis susijusių kūrybinių darbų įtaką jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūrybingumo kaitai, 2003-2004 mokslo metais atliktas pedagoginis eksperimentas, kuriame dalyvavo vienoje Šiaulių pradinėje mokykloje besimokantys 68 trečios klasės mokiniai. Mokytojos dirbo pagal paruoštą eksperimentinę mokymo programą. Tyrime vertinti šie kūrybingumo aspektai: divergentinis mąstymas, vaizduotė, humoro jausmas. Tyrimo dalyvių kūrybingumas prieš ir po eksperimentinio mokymo matuotas pagal jaunesniojo mokyklinio amžiaus tarpsnio vaikams pritaikytas kūrybingumo vertinimo metodikas. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad vaikų sukurtų pasakų kognityvinis sudėtingumas ir atskirų kūrybingumo kintamųjų parametrai tarpusavyje yra susiję. Vaikų sukurtų pasakų kognityvinis sudėtingumas labiausiai susijęs su vaizduote ir verbaliniu mąstymu, kiek silpniau - su vaizdiniu mąstymu. Divergentinio mąstymo ir vaizduotės rodiklių sąveika su vaikų sukurtų pasakų kognityviniu sudėtingumo rodikliais tiek berniukų, tiek mergaičių iki eksperimentinio poveikio buvo tokia pati, kaip ir stebint visus tiriamuosius kartu; tos pačios tendencijos išliko ir po eksperimentinio poveikio. Tai patvirtina nedidelį tiriamųjų lyties vaidmenį divergentinio mąstymo ir vaizduotės tarpusavio sąveikoje.Reikšminiai žodžiai: Eksperimentinės programos poveikis; Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikas; Kognityvinis sudėtingumas; Kūrybingumas; Kūrybingumo kintamieji; Ugdymas pasakomis; Vaikų kūrybinis potencialas; Cognitive density of a fairy-tale; Creativity; Creativity variables; Fairy-tales created by children; Learning stories; Younger school-age child.

ENOne of the most topical objectives of modern pedagogy is training of a creatively by thinking personality. In the pedagogical and psychological literature a lot of various methods for creativity training in pupils of junior forms among which fairy-tales and their creation are presented. Nevertheless, in education science there are no evaluation of the efficiency of this method motivated by diagnostic research. The aim of the article is to evaluate from the quantitative aspect fairy-tale related creative works' influence on creativity alternation in pupils of junior forms. A complex research of creativity parameter alternation, comparison of the results show that after the pedagogical experiment very apparently although not everywhere equally all indicators of creativity improved. The difference between pre-experimental and post-experimental test data for all the variables was statistically significant (p<0,001). It was established that the cognitive density of fairy-tales created by children and parameters of different creativity variables are interdependent. Cognitive density of a fairy-tale is the most strongly correlated with imagination (r=0,65; p<0,001) and verbal contemplation (r=0,58; p<0,001), a little bit weaker with visual contemplation (r=0,51; p<0,001). [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Edukologija / Education